Vasara įsibėgėja – mokslo metai ir egzaminai jau praeityje, o mokyklų koridoriai ištuštėję. Tačiau nors vaikai turėtų džiaugtis atostogomis, kai kurie vis dar neatsigauna po patirto streso.
„Kaip ir traukia tas geras oras, tačiau neramu ir dėl ateities, negaliu iki galo pamiršti egzaminų“, – sakė būsima dvyliktokė Smiltė.
„Egzaminų sesijos metu visa įtampa susikaupė galvoje. Kiekvieną dieną kentėjau migreninius skausmus, gėriau vaistus nuo skausmo, kiekvieną dieną reikėjo gerti valerijoną. Buvo sudėtinga“, – pasakojo būsima dvyliktokė Emilija.
O mokyklas baigę jaunuoliai nerimauja dėl ateities.
„Galvoju stoti į kineziterapiją Vilniuje, į kolegiją arba universitetą. Yra šiek tiek streso, bet tikiuosi, kad įstosiu ir viskas bus gerai“, – sakė būsima studentė Ieva.
„Ne visi vaikai žino, kur norėtų studijuoti, todėl ši grupė mokinių svarsto ir išgyvena“, – teigė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Rytis Komičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Prieš artėjančius mokslo metus jaudinasi net mažieji.
„Šiek tiek jaudinuosi. Mūsų mokytojas išeis, ateis naujas, todėl nerimauju“, – sakė būsimas ketvirtokas Vincas.
„Ketvirtą klasę baigę vaikai gali išgyventi dėl to, kaip jiems seksis susirasti draugų kitais metais. Galbūt reikės keisti mokyklą, iš pradinės pereiti į pagrindinę. Pirmokai gali nerimauti, kad mokykloje sekėsi sunkiau, nei tikėjosi, ir svarstyti, kaip seksis antroje klasėje“, – aiškino vaikų ir paauglių psichologė, psichoterapeutė Milda Kielė.
Tyrimai rodo, kad nuolatinį, arba lėtinį, nerimą patiria kas penktas mokinys.
„Tam yra kelios priežastys. Viena jų – bendra geopolitinė situacija. Ypač vyresnių klasių mokiniai nerimauja ir galvoja apie savo ateitį“, – sakė R. Komičius.
Įtampą kelia ir aplinkinių lūkesčiai.
„Paaugliai nuolat gyvena vertinami. Juos vertina mokykloje, namuose, bendraamžiai, o socialiniuose tinkluose nuolat rodoma, kad reikia atitikti tam tikrus standartus“, – teigė R. Komičius.
Ypač vyresnių klasių mokiniai nerimauja ir galvoja apie savo ateitį.
Psichologai lėtinį stresą prilygina tyliam, bet pavojingam kenkėjui. Kartais net tėvams sunku suprasti, dėl ko jų vaikas nerimauja.
„Pasireiškia galvos skausmai, pykinimas, kartais net vėmimas. Vaikai gali perdegti, nebenorėti nieko daryti, nebeturėti jėgų. Jie gali stipriai priešintis, o iš šalies atrodyti tiesiog užsispyrę, nors iš tikrųjų visomis jėgomis bando susitvarkyti su savo būsena“, – aiškino M. Kielė.
„Labai gerai, kai tokius dalykus pastebi tėvai ar mokykla. Tačiau ilgalaikio streso požymius pastebėti nėra lengva“, – pabrėžė R. Komičius.
Užsitęsęs stresas paaugliams gali turėti rimtų pasekmių – prastėja koncentracija ir atmintis, gali išsivystyti net depresija. Tad kaip su tuo kovoti?
„Kartais tėvai vaikams samdo korepetitorius ir sako, kad vasarą reikia užpildyti mokymosi spragas. Tačiau svarbiausia per vasarą ne užpildyti spragas, o pailsėti ir atsigauti“, – pabrėžė M. Kielė.
Specialistai rekomenduoja daugiau sportuoti, bendrauti su draugais ir prieš miegą mažiau laiko praleisti prie ekranų.
„Vis dar pasitaiko klausimų: kodėl devyni, o ne dešimt? Taip vis dar būna. Labai svarbu skatinti vaikų pastangas ir pastebėti ne tik tai, kas jiems nepavyksta, bet ir tai, kas sekasi. Kiekvienam vaikui labai svarbu jausti ryšį“, – teigė M. Kielė.
Tyrimų duomenimis, net 28 proc. lietuvių įtampą patiria kasdien. Lietuva tarp Baltijos šalių išsiskiria itin aukštais streso rodikliais.
Naujausi komentarai