Beveik kiekvienas bent kartą yra pagavęs save galvojantį: „Aš nieko nespėju“, „Man nieko neišeina“ ar net „Aš esu nevykėlis“. Tokiomis akimirkomis lengva patikėti, kad esate vienintelis, kuris taip jaučiasi. Iš tiesų, psichologai pabrėžia, kad savivertė nėra pastovi. Ji kinta priklausomai nuo aplinkybių, streso, nuovargio ar gyvenimo iššūkių.
Užuot susitelkus į savo klaidas, verta pažvelgti į situaciją kitu kampu. Kartais tereikia kelių naujų įpročių, kad jaustumėtės judantys į priekį daug greičiau, nei manote. „Psychology Today“ pateikė šešis patarimus, kurie padės ištrūkti iš šios būsenos ir pamatyti save naujoje šviesoje.
Nustokite reikalauti iš savęs, kad viską turėtumėte padaryti savarankiškai
Dažnai save vertiname pagal tai, ko negalime padaryti be pagalbos. Tačiau žmogaus raida beveik niekada nebūna individualus projektas. Psichologijoje yra sąvoka, vadinama „proksimalinės raidos zona“ – tai, ką žmogus gali įvaldyti su kitų palaikymu. Ir ši idėja taikoma ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.
Klauskite savęs ne „Kodėl aš to negaliu padaryti?“, o „Ką galėčiau padaryti, jei turėčiau reikiamą palaikymą?“. Tai gali būti mylimas žmogus, mentorius, nuoseklus planas, mokymo kursai ar net mobilioji programėlė ar tinklalaidė. Dažnai būtent jie tampa tiltu tarp to, kur esate dabar, ir to, kur norite būti.
Žvelkite į gyvenimą plačiau
Jei vertinsite save tik pagal pastarąją savaitę ar mėnesį, gali pasirodyti, kad stovite vietoje. O dabar prisiminkite save prieš dešimt metų. Tikėtina, kad per tą laiką išmokote daugybę naujų dalykų, įgijote profesinės patirties, išgyvenote svarbių įvykių, sukūrėte prasmingus santykius ar įgyvendinote svajones, kurios kadaise atrodė nepasiekiamos.
Psichologai pataria vertinti savo gyvenimą ne pagal trumpus laikotarpius, o pagal ilgesnę perspektyvą. Kartais užtenka vieno ar dviejų tikrai svarbių įvykių per metus, kad būtų galima nustatyti tikrąją pažangą.
Leiskite atsitiktinumams keisti jūsų gyvenimą
Kai atrodo, kad niekas nesiseka, norisi dar labiau kontroliuoti situaciją. Tačiau kartais būtent netikėtos galimybės atveria naujus kelius. Verta būti atviram netikėtumams: pavyzdžiui, sutikti su neplanuotu susitikimu, susidomėti tema, apie kurią anksčiau net nesvarstėte, pažiūrėti vaizdo įrašą nepažįstama tema ar išbandyti naują hobį.
Ne visa nauja informacija turi suteikti tiesioginę naudą iš karto. Pats smalsumas praplečia akiratį ir padeda atrasti naują gyvenimo prasmę.
Ieškokite kitokių požiūrių į pasaulį
Kai jaučiamės bejėgiai, problema dažnai slypi ne tik mūsų aplinkybėse, bet ir mąstymo būde. Tokiomis akimirkomis lengva pamiršti savo stipriąsias puses, nuvertinti savo galimybes arba įsitikinti, kad nėra išeities.
Naudinga sąmoningai susipažinti su žmonėmis, kurių požiūris skiriasi nuo jūsų. Tai gali būti knygos, paskaitos, interviu ar tinklaraščiai, sukurti autorių, turinčių skirtingą gyvenimo patirtį. Taip jūs ne tik atrasite naujų būdų spręsti problemas, bet ir suprasite, kad yra daug sėkmingo gyvenimo modelių, ir nė vienas iš jų nėra universaliai teisingas.
Leiskite kitiems daryti jums įtaką
Daugelis žmonių taip pripranta prie minties, kad „tai ne man“, kad nustoja bandyti naujus dalykus. Kartais verta išeiti už savo įsivaizdavimo apie save ribų. Jei draugas rekomenduoja knygą, filmą ar veiklą, kuri jums atrodo neįdomi, pabandykite. Galbūt būtent taip atrasite naują pomėgį ar netikėtą savo asmenybės pusę.
Egzistuoja net toks reiškinys, kai artimi žmonės padeda mums praplėsti savo suvokimą apie save, atskleisdami mumyse naujus gebėjimus, pomėgius ir stipriąsias savybes.
Kontroliuokite bent vieną savo gyvenimo sritį
Dažnai nesėkmės jausmas kyla, kai bandome kontroliuoti tai, kas nuo mūsų nepriklauso. Vietoj to, psichologai rekomenduoja pasirinkti vieną sritį, kurioje galite iš tikrųjų daryti įtaką rezultatui.
Tai gali būti reguliari fizinė veikla, finansinis planavimas, sveika mityba ar net asmeninis gyvenimas. Pavyzdžiui, išsikelkite tikslą tris mėnesius kiekvieną savaitę eiti į vieną pasimatymą arba palaipsniui suformuoti naują sporto įprotį.
Net ir nedidelės sėkmės sugrąžina kontrolės jausmą, o kartu su juo – ir pasitikėjimą savo jėgomis.
Pasimetimo jausmas ar abejonės savimi – tai ne silpnumo požymis, o patirtis, kurią išgyvena dauguma žmonių. Tačiau viena nesėkminga situacija ar sunkus laikotarpis nenulemia jūsų vertės.
Naujausi komentarai