Iki pilnametystės gyvenimas turi gana aiškias gaires: skirtingos klasės, egzaminai, atostogos, tėvų ar mokytojų nustatytos ribos. Sulaukus pilnametystės šios gairės niekur nedingsta per vieną dieną, tačiau pamažu daugėja sričių, kuriose sprendimus tenka priimti pačiam.
„Jaunimo linijos“ psichologo, Kauno padalinio vadovo Mykolo Kriščiūno teigimu, natūralu, kad pačioje suaugusio žmogaus gyvenimo pradžioje kyla vidinių klausimų dėl prieštaringų jausmų: noras pagaliau būti savarankiškam ir nežinomybė, ką su tuo savarankiškumu daryti.
„Pilnametystė dažnai įsivaizduojama kaip momentas, kai jaunas žmogus „staiga“ jau turi būti pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Tačiau emocine prasme tokios aiškios ribos nėra. Sulaukus 18-os niekur nedingsta abejonės, poreikis į ką nors atsiremti ar noras pasitarti. Priešingai – klausimų gali tik padaugėti, nes daug svarbių sprendimų pirmą kartą tenka priimti pačiam“, – sakė „Jaunimo linijos“ psichologas M. Kriščiūnas.
Tada dar panaršoma po socialinius tinklus ir pasirodo, kad kiti jau viską išsiaiškino: kur stos, kuo nori būti, dirba pirmąjį darbą ar jau turi artimiausių kelerių metų gyvenimo planą.
Pasak psichologo, pradėjus žiūrėti, ką ir kaip veikia kiti, šiame gyvenimo etape natūralus neapsisprendimas gali pradėti atrodyti kaip atsilikimas nuo bendraamžių.
„Nežinomybė šiame etape yra natūrali. Svarbu yra palikti sau teisę persigalvoti, išbandyti skirtingus dalykus ir pripažinti, kad ne visi atsakymai ateina vienu metu. Suaugimas nėra vienas įvykis ar viena gimtadienio diena – tai procesas, kuris nesibaigia sulaukus tam tikro metų skaičiaus. Keičiamės, mokomės prisiimti atsakomybę ir vis geriau pažįstame save visą gyvenimą“, – teigė M. Kriščiūnas.
Suaugti nereiškia viską išspręsti vienam
Didesnis savarankiškumas kartais gali būti suprantamas ir kaip būtinybė su viskuo susitvarkyti pačiam. Tačiau gebėjimas pasakyti „nežinau“, paprašyti patarimo ar pagalbos buvimui suaugusiu neprieštarauja.
„Pilnametystė nėra būsena, kurioje žmogui nebereikia kitų. Galime patys priimti sprendimus ir kartu nežinoti, kaip elgtis konkrečioje situacijoje. Galime būti savarankiški ir kartu prašyti pagalbos. Kartais pirmas žingsnis yra tiesiog pasakyti kitam žmogui: „nežinau, ką daryti“ arba „man sunku“. Pats pokalbis gali padėti aiškiau suprasti, kas vyksta ir ko šiuo metu reikia. Svarbiausia, kad kiekvienas visada turėtų su kuo šiomis temomis pasikalbėti“, – pažymėjo M. Kriščiūnas.
Nemokamą ir anonimišką emocinę paramą jauniems žmonėms teikianti „Jaunimo linija“ kviečia nelikti vieniems su kylančiais sunkumais: pasikalbėti su linijos savanoriais galima telefonu 0 800 28888, internetu info@jaunimolinija.lt arba mobiliojoje „Jaunimo linijos“ programėlėje.
Kai savarankiškumas persikelia į kasdienybę
Pilnametystė nebūtinai reiškia, kad kitą dieną po 18-ojo gimtadienio tenka pradėti visiškai savarankišką gyvenimą. Daugelis tuo metu dar mokosi, gyvena su tėvais ir tik pamažu susiduria su naujomis atsakomybėmis.
Tačiau pirmieji savarankiškumo žingsniai jau atsiranda kasdienybėje: pirmosios savarankiškai valdomos pajamos – pavyzdžiui, stipendija ar atlygis už pirmąjį darbą, didesnė atsakomybė už savo pirkinius, o vėliau galbūt ir nuoma bei reguliarios sąskaitos. Finansų ekspertė Jūratė Cvilikienė pastebėjo, kad ir čia galioja panašus principas: pilnametystė savaime nesuteikia visų atsakymų.
„Pradėjus savarankiškai valdyti savo pinigus, atsiranda ne tik daugiau laisvės, bet ir praktinių klausimų: kaip paskirstyti pajamas, ką daryti atsiradus nenumatytoms išlaidoms ar kiek pinigų galiu išleisti dabar, kad jų užtektų iki mėnesio pabaigos. Natūralu, kad neturint patirties tai gali kelti nerimą – finansiniai įgūdžiais, kaip ir daugelis kitų, įgyjami su patirtimi“, – sakė J. Cvilikienė.
Anot jos, pinigai – tik viena iš sričių, kurioje, pradėjus savarankišką gyvenimą, klausimų kyla daugiau nei turi atsakymų. Ką verta žinoti pradedant dirbti? Kokias teises ir pareigas įgyji sulaukęs pilnametystės? Kaip susitvarkyti su buitimi, apie kurią iki šiol galbūt nė nereikėjo galvoti? Kaip pasirūpinti savo emocine ir fizine sveikata?
„Sulaukus pilnametystės vienu metu atsiranda daug naujų situacijų. Natūralu, kad visų šių dalykų iš anksto žinoti neįmanoma. Matome, kad jauniems žmonėms praktinių ir aiškiai pateiktų atsakymų reikia įvairiomis temomis“, – sakė J. Cvilikienė.
Naujausi komentarai