Emocinis pasirengimas
Vaiko teisių gynėjų diskusijos „Kaip paruošti vaiką kelionei į pirmą klasę be streso?“ dalyviai primena, kad sėkmingą pirmokų startą lemia ne tik pradiniai skaitymo, rašymo, skaičiavimo įgūdžiai, bet ir emocinis pasirengimas, kasdieniai įgūdžiai ir saugus ryšys su artimiausiais žmonėmis.
„Viešojoje erdvėje yra daug diskusijų, ką būsimas pirmokas turi mokėti. Žinoma, akademinės žinios yra svarbios, tačiau reikia nepamiršti ir vaiko emocinio pasiruošimo. Mokykla vaikui – nauja bendruomenė, nauji žmonės ir nauja aplinka. Juk kai suaugusieji keičia darbą, taip pat patiria stresą. Tad patariu prieš mokyklą pasikalbėti su vaiku, paklausti, kas jam kelia nerimą, kas jį domina ar ko jis laukia, kai pradės eiti į pirmą klasę. Tokie kasdieniai pokalbiai suteikia vaikui saugumo jausmą, jis jaučiasi matomas ir išgirstas“, – dalijasi patarimais tėvams vaiko teisių gynėjas Dovaras Nevardauskis.
Mokykla vaikui – nauja bendruomenė, nauji žmonės ir nauja aplinka. Juk kai suaugusieji keičia darbą, taip pat patiria stresą.
Savarankiškumo ugdymas
Lietuvos įtraukties švietime centro Autizmo spektro sutrikimų grupės vadovė Gintarė Šatė pabrėžia – vasara skirta poilsiui. Tad mokyti būsimą pirmoką skaityti, rašyti ir skaičiuoti pašnekovė nesiūlo.
Tačiau vaiko savarankiškumui ugdyti vasara – puikus metas. Mat būsimam pirmokui lengviau jaustis užtikrintai, kai jis geba pats apsirengti, užsirišti batų raištelius, susidėti kuprinę, susitvarkyti darbo vietą, pasirūpinti savo daiktais ar paprašyti pagalbos. Svarbiausia ne tobulumas, o galimybė pačiam bandyti, klysti ir mokytis.
Taip pat G. Šatė pastebi, kad jau vasarą verta kalbėtis apie mokyklą – papasakoti, kaip atrodys diena, kas laukia, kartu apžiūrėti mokyklą ar nueiti iki klasės. Kuo mažiau nežinomybės, tuo daugiau saugumo jausmo. Tačiau svarbu nekurti nerealių lūkesčių – vaikas turėtų žinoti, kad kartais bus sunku ir ne viskas pavyks iš pirmo karto. Tai visiškai normalu.
Galiausiai ne mažiau svarbūs emociniai vaiko įgūdžiai, kuriuos jis pradeda lavinti dar darželyje. Svarbu, kiek laiko vaikas geba išlaikyti dėmesį ir dalyvauti struktūruotoje, sutelktoje veikloje, kaip jis bendrauja su bendraamžiais, geba veikti šalia kitų vaikų ir kartu su jais, valdyti savo emocijas ir taikyti nusiraminimo būdus.
Rutina – iš anksto
Pasiruošimas pirmai klasei prasideda gerokai anksčiau nei rugsėjo 1-oji. Artėjant mokslo metams verta palaipsniui grįžti prie įprasto dienos režimo – anksčiau eiti miegoti, keltis panašiu laiku ir planuoti dieną.
„Pirmiausia rekomenduojama palaipsniui ankstinti miego laiką – kas kelias dienas eiti miegoti ir keltis 15–20 minučių anksčiau. Mokyklinio amžiaus vaikams miego poreikis priklauso nuo amžiaus: 6–12 metų vaikams rekomenduojama miegoti 9–12 valandų, o paaugliams – 8–10 valandų per parą. Pakankamas miegas padeda vaikui geriau susikaupti, sutelkti dėmesį, išvengti dirglumo ir emocinio jautrumo, taip pat lemia geresnius mokymosi rezultatus“, – sako S. Lukoševičienė.
Ne mažiau svarbu trumpinti prie ekranų praleidžiamą laiką, ypač vakare. Bent 1–2 valandas prieš miegą rekomenduojama nesinaudoti išmaniaisiais įrenginiais, o šį laiką skirti knygos skaitymui, stalo žaidimams, piešimui, pokalbiams su šeima ar pasiruošimui kitai dienai.
Prisitaikyti reikia laiko
Pirmosios savaitės beveik visiems vaikams yra prisitaikymo laikotarpis. Natūralu, kad vaikas labiau pavargsta, tampa jautresnis ar dirglesnis. G. Šatė pastebi, kad labai svarbu, jog vaikas būtų pasiruošęs ne tik mokytis, bet ir prireikus kreiptis pagalbos į suaugusiuosius.
Dažniausiai tokiu metu labiausiai padeda kantrybė, aiški dienotvarkė, pakankamas poilsis, ramūs pokalbiai ir tėvų buvimas šalia.
Vis dėlto, nors prisitaikymo sunkumai dažniausiai laikini, vaiko teisių gynėjas D. Nevardauskis atkreipia dėmesį, kad yra situacijų, į kurias reikėtų reaguoti.
„Pasitarti su mokytoju ar mokyklos specialistais verta, jei vaikas ilgą laiką kategoriškai atsisako eiti į mokyklą, kasdien patiria stiprų nerimą, dažnai skundžiasi pilvo ar galvos skausmais, nors medicininės priežasties nenustatoma, tampa uždaras, nuolat liūdnas, praranda susidomėjimą anksčiau mėgta veikla arba jo elgesys ryškiai pasikeičia“, – pataria D. Nevardauskas.
Prasidėjus naujam gyvenimo etapui patiriama įtampa gali pasireikšti ir fiziniais negalavimais. Svarbiausia – į vaiko nusiskundimus žiūrėti rimtai. Nesvarbu, ar juos sukelia liga, ar emocinė įtampa, vaikui jie yra tikri, todėl jam reikalingas supratimas ir pagalba.
Prireikus verta kreiptis į mokyklos psichologą, socialinį pedagogą ar kitus specialistus – laiku suteikta pagalba dažnai padeda greičiau įveikti iššūkius.
Naujausi komentarai