Vietoj nerimo – smalsumas
Kur kas reikšmingiau padėti vaikui pasirengti pačiam mokymosi procesui: grįžti į ritmą, numatyti savo tikslus, suprasti atsakomybes ir į naujus mokslo metus žengti ne su nerimu, o smalsumu.
„Ruošdamiesi rugsėjui dažnai labai daug dėmesio skiriame tam, ką vaikas turės, tačiau gerokai rečiau kalbamės apie tai, kaip jis mokysis, ko tikisi ir ką pats norėtų pasiekti. Būtent toks pokalbis gali tapti prasmingiausia pasiruošimo naujiems mokslo metams dalimi“, – sako J. Ponomariovienė.
Ne kamantinėti, o išklausyti
Artėjant rugsėjui vaikai mokyklos gali laukti labai skirtingai. Vieni pasiilgsta draugų ir mokytojų, kiti džiaugiasi galimybe sugrįžti, o treti jaučia nerimą dėl mokymosi, santykių klasėje ar laukiančių pokyčių.
Todėl, pasak švietimo ekspertės, verta vengti klausimų, kurie tarsi iš anksto numato atseit teisingą vaiko atsakymą. Užuot klausus „Ar pasiilgai mokyklos?“, galima paklausti: „Ko labiausiai lauki?“, „Kas šiemet atrodo įdomu?“, „Ar dėl ko nors neramu?“, „Ką norėtum, kad šiais metais sektųsi geriau?“
„Vaikui nebūtina džiaugtis, kad atostogos baigiasi. Svarbiau suteikti jam galimybę įvardyti, kaip jis jaučiasi. Kartais vien išklausyti yra daug vertingiau, nei iš karto bandyti įtikinti, kad viskas bus gerai“, – pastebi J. Ponomariovienė.
Lūkesčiai ir tikslai
Tėvai dažnai rugsėjį pradeda turėdami gana aiškių lūkesčių: geresni pažymiai, daugiau perskaitytų knygų, savarankiškiau atliekami namų darbai. Tačiau verta paklausti, kokį tikslą sau kelia pats vaikas.
Tai nebūtinai turi būti akademinis rezultatas. Vienam vaikui svarbus tikslas gali būti išdrįsti dažniau paklausti mokytojo, kai ko nors nesupranta. Kitam – savarankiškai susidėti kuprinę. Trečiam – perskaityti daugiau knygų, išmokti planuoti laiką ar nepasiduoti, kai užduotis iš pirmo karto nepavyksta.
„Tikslas prasmingesnis, kai vaikas jaučia, kad tai jo tikslas, o ne dar viena suaugusiųjų suformuluota užduotis. Tėvų uždavinys – padėti didelį norą paversti nedideliu, konkrečiu ir vaikui suprantamu žingsniu“, – teigia edukologijos doktorantė.
Ne treniruočių stovykla
Norėdami padėti vaikui, tėvai kartais paskutinėmis vasaros savaitėmis imasi su vaiku intensyviai kartoti daugybos lentelę, diktantus ar kitas užduotis. Tačiau ruošiantis grįžti į mokyklą svarbu ne tik atgaivinti dalykines žinias.
Naudingiau palaipsniui sugrįžti į dienos ritmą: ankstinti miego ir kėlimosi laiką, numatyti ramesnį laiką skaitymui, kūrybinei ar susikaupimo reikalaujančiai veiklai, pratinti vaiką vėl planuoti savo dieną.
„Po atostogų vaikui reikia ne per kelias dienas išmokti viską, ką galbūt primiršo. Jam reikia vėl persijungti į mokymosi režimą. Tai ne tas pats“, – pabrėžia J. Ponomariovienė.
Prieš rugsėjo 1-ąją vaikui verta perduoti labai paprastą žinutę: tau nereikia jau dabar visko mokėti ir viskam būti pasiruošusi.
Leiskite pačiam ruoštis
Pasirinkti naują kuprinę ar sąsiuvinius vaikui gali būti malonu, tačiau pasiruošimas mokyklai kartu yra gera proga ugdyti savarankiškumą.
Užuot viską padarę už vaiką, tėvai gali įtraukti jį į procesą: kartu sudaryti reikalingų priemonių sąrašą, paprašyti patikrinti, kas liko nuo praėjusių metų, leisti pačiam susidėti mokyklinius daiktus ar pasiruošti darbo vietą.
Tai, anot švietimo ekspertės, siunčia svarbią žinią: mokykla ir mokymasis yra ne tik tėvų rūpestis, bet ir paties vaiko atsakomybė.
Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau pasiruošimo veiksmų galima perduoti jam pačiam. Tėvams nebūtina kontroliuoti kiekvieno žingsnio – daug naudingiau būti šalia ir padėti tada, kai pagalbos iš tiesų reikia.
Kad rūpėtų ne vien pažymiai
Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos šeima gali padaryti dar prieš prasidedant mokslo metams, – susitarti, kaip namuose bus kalbama apie mokymąsi.
Jeigu pagrindinis kasdienis klausimas bus „Kokį pažymį gavai?“, vaikas gana greitai supras, kad suaugusiesiems pirmiausia rūpi rezultatas. J. Ponomariovienė siūlo išbandyti kitokius klausimus: „Ką šiandien supratai, ko anksčiau nežinojai?“, „Kas buvo sunkiausia?“, „Kaip išsprendei?“, „Kas tau padėjo?“, „Ką kitą kartą darytum kitaip?“
„Tokie klausimai vaikui palaipsniui padeda pastebėti ne tik rezultatą, bet ir savo mokymosi procesą. Vaikas pradeda suprasti, kas jam padeda mokytis, kur kyla sunkumų ir ką jis pats gali keisti. Tai yra daug ilgalaikiškesnis gebėjimas nei vienas geras pažymys“, – sako švietimo ekspertė.
Nesirinkti per daug būrelių
Naujų mokslo metų pradžia dažnai tampa ir būrelių pasirinkimo laikotarpiu. Norėdami suteikti vaikui kuo daugiau galimybių, tėvai kartais suplanuoja beveik kiekvieną popietę.
Tačiau pirmosios savaitės mokykloje savaime reikalauja nemažai vaiko energijos. Keičiasi dienos ritmas, reikia ilgiau išlaikyti dėmesį, prisitaikyti prie klasės taisyklių ir vėl įsitraukti į intensyvesnį socialinį gyvenimą. Todėl rugsėjo pradžioje verta palikti ir laisvo, iš anksto nesuplanuoto laiko.
Svarbiausias klausimas
Pasak J. Ponomariovienės, pasirengimo naujiems mokslo metams nereikėtų paversti kontroliniu sąrašu, kurio pabaigoje vaikas turi būti paruoštas. Mokymasis yra procesas, todėl ir grįžti prie jo reikėtų laipsniškai.
„Prieš rugsėjo 1-ąją vaikui verta perduoti labai paprastą žinutę: tau nereikia jau dabar visko mokėti ir viskam būti pasiruošusiam. Mokykla yra vieta, į kurią einame mokytis. Mokytis reiškia ir nežinoti, klausti, bandyti, klysti, ieškoti kito būdo ir pastebėti savo pažangą“, – sako J. Ponomariovienė.
Todėl galbūt svarbiausias pokalbis prieš naujus mokslo metus turėtų prasidėti ne nuo klausimo „Ar jau pasiruošei mokyklai?“, o nuo daug paprastesnio: „Ko norėtum išmokti šiais metais ir kaip aš galėčiau tau padėti?“
Naujausi komentarai