Įžvelgė agresiją
Nuo 2024-ųjų rugsėjo ALK vadovavęs M. Balčiūnas sprendimą paskelbė kažkodėl ne oficialioje organizacijos svetainėje, tačiau savo paskyroje „Facebook“.
„Turiu pripažinti, kad, viešai agresijai pasiekus lygį, kurio toleravimas tiek mano asmeninei aplinkai, tiek bendrai Lietuvos krepšinio situacijai sudėtingas ir sunkiai prognozuojamas, manau, turiu imtis veiksmų viešos įtampos sumažinimui, todėl pirmadienį stabdysiu ir perduosiu savo kaip asociacijos „Lietuvos krepšinis“ vadovo įgaliojimus vyriausiam viceprezidentui, kaip tai numato organizacijos įstatai.
Tikiu, kad šis sprendimas padės nurimti viešai emocijai, ramiai išspręsti iškilusias problemas ir krepšinio bendruomenei vėl koncentruotis į pagrindinį Lietuvos krepšinio siekį – pergales krepšinio aikštelėse.
Finansinis-organizacinis einamųjų metų veiklos planas bus perduotas Vykdomojo komiteto nariams“, – praeitą penktadienį rašė ALK prezidentas.
Prieš ir už
Pastaruoju metu ALK ir M. Balčiūnas sulaukė intensyvios kritikos, pirmiausia – dėl prastų vyrų krepšinio rinktinės rezultatų, buvusio moterų nacionalinės komandos stratego Rimanto Grigo skandalo.
Be to, skriejo pretenzijos dėl ALK veiklos skaidrumo stokos ir komunikacijos, galiausiai – dėl šalies krepšinio bendruomenės susiskaldymo.
ALK veiklos ir M. Balčiūno oponentų daugumą sudarė 2024-aisiais rinkimuose kitą kandidatą – Robertą Javtoką – palaikę žinomi šalies krepšinio atstovai, tarp jų – Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo savininkas Paulius Motiejūnas, Panevėžio „Lietkabelio“ klubo direktorius Jonas Mačiulis, treneriai Dainius Adomaitis ir Tomas Purlys, „Kauno Žalgirio“ futbolo klubo prezidentas Mantas Kalnietis, buvęs Lietuvos rinktinės žaidėjas Rimantas Kaukėnas, krepšinio skautas Benas Matkevičius.
Kitoje barikadų pusėje buvo olimpinis čempionas Valdemaras Chomičius, buvęs Lietuvos rinktinės žaidėjas, Atlantos olimpinių žaidynių prizininkas ir Europos vicečempionas Darius Lukminas, treneris Antanas Sireika, krepšinio sirgalius Tomas Balaišis-Sėkla, verslininkė ir investuotoja, privačios AIBA krepšinio akademijos įkūrėja Alina Adomaitytė.
Rugsėjo 17-ąją planuojamas ALK vykdomojo komiteto posėdis.
Įvardijo kandidatus
Vakar M. Balčiūnas pateikė atsistatydinimo pareiškimą. ALK laikinai, iki priešlaikinių rinkimų, vadovaus generalinis sekretorius D. Domarkas.
Rugsėjo 17-ąją planuojamas ALK vykdomojo komiteto (VK) posėdis. Jame, be kita ko, bus aptarti neeilinės konferencijos ir būsimų rinkimų klausimai. ALK VK sudaro trylika narių.
D. Domarkui dar neperėmus M. Balčiūno įgaliojimų, M. Purlys jau įvardijo, jo nuomone, tinkamiausią galimą kandidatą vadovauti ALK: tai J. Mačiulis, o vyrų krepšinio rinktinės vyriausiąjį trenerį Rimą Kurtinaitį galėtų pakeisti D. Adomaitis, kuris priimtinas ir J. Mačiuliui.
Kitas galimas pretendentas į ALK prezidento pareigas – Lietuvos krepšinio lygos (LKL) vadovas Remigijus Milašius.
2024 m. Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento rinkimus laimėjęs M. Balčiūnas surinko 84 balsus, R. Javtokas – 63.
Iki šiol šiai organizacijai ilgiausiai – iš viso septyniolika metų (su pertraukomis) – yra vadovavęs Stanislovas Stonkus.
Pokyčiai štabuose
ALK nebus vienintelė šalies olimpinio sporto federacija, šiemet dėl vienokių ar kitokių priežasčių pakeitusi savo vadovą.
Kovo mėnesį Lietuvos sportinio laipiojimo federacijos vairą iš Mildos Koreivaitės-Zaicevienės perėmė Eduardas Jeriomenko.
Balandį Bokso federacijos prezidentu buvo išrinktas Egidijus Rutkauskas (pakeitė Darių Šalugą), Rankinio federacijos – Vilius Rašimas (pakeitė laikinai vadovavusį Tadą Jansoną).
Birželį – pokyčiai Šiuolaikinės penkiakovės federacijos štabe: iš prezidento pareigų pasitraukė Aistis Baronas, vadovavimą perėmė Justinas Kinderis.
Rugpjūtį Badmintono federacijos prezidentu išrinktas Tadas Ivanauskas (pakeitė Algirdą Kepežinską).
Naujausi komentarai