Ateinančią savaitę Balkasodyje (Alytaus r.) įsikūrusiame „Royal Horse Resort“ komplekse nugriaudės Lietuvos konkūrų čempionatas. Atvirosiose šalies pirmenybėse rugpjūčio 6–9 d. savo meistriškumą demonstruos pajėgiausi Lietuvos raiteliai.
Tarp jų bus ir joniškietis Matas Petraitis. Jo pristatyti konkūrų specialistams nereikia. Lietuvos konkūrų čempionato rekordininkas, turintis net septynis šalies čempiono titulus, „Audruvis Sport Horses“ komandos veidas, raitelis, perrašantis šalies žirgų sporto istoriją.
– Kitą savaitę stosite į jau aštuntojo savo čempiono žiedo medžioklę. Ar, artėjant pirmenybėms, jaučiate didesnį psichologinį spaudimą?
– Spaudimas yra visą laiką, bet sunkiausia buvo iškovoti pirmąjį titulą. Man buvo 23-eji ar 24-eri. Pamenu, labai norėjau įrodyti, kad esu vertas geriausio raitelio vardo, nes prieš tai kelerius metus man vis nepavykdavo. Vis perdegdavau, pernelyg sureikšmindavau tą titulą. Pralaužus ledus, kiti kartai jau buvo psichologiškai lengvesni. Dabar jaučiu atsakomybę ir motyvaciją neužleisti iškovotų pozicijų.
– Praėjusiais metais čempionatą laimėjote savo „Audruvio“ namų aikštelėje Joniškyje. Šiemet turnyras keliasi į „Royal Horse Resort“ bazę Alytaus rajone. Kiek aikštelės pakeitimas daro įtaką Jūsų ir žirgo pasiruošimui?
– Namuose gal net būna sudėtingiau, nes ateina daug draugų, pažįstamų, todėl norisi jų nenuvilti. Kitur tokio ažiotažo nėra. Aš nuo pavasario iki vėlyvo rudens beveik kiekvieną savaitgalį startuoju varžybose, todėl moku greitai adaptuotis, o žirgai – taip, kartais sureaguoja į pasikeitusias sąlygas.
– Pastaruosius du titulus (2024 ir 2025 m.) laimėjote su žirgu Nicko P. Ar šiemet pagrindiniame suaugusiųjų („Grand Prix“) maršrute vėl startuosite su šiuo patikimu partneriu, ar ruošiate staigmeną su kitu žirgu iš savo rikiuotės?
– Su Nicko P. planuoju važiuoti į rugpjūčio mėnesį vyksiantį pasaulio čempionatą, todėl jo negalima nuvarginti. Tad Lietuvos pirmenybėms pasirinksiu kitą žirgą. Stengiuosi, kad jis būtų optimaliai pasiruošęs. Reikiamu momentu pasiekti geriausią žirgo sportinę formą – vienas sunkiausių dalykų mūsų sporte.
– Su broliu Kristupu dirbate šeimos „Audruvio“ žirgyne, kuriame auginama per 100 žirgų. Kaip atrodo Jūsų įprasta diena, kai reikia suderinti profesionalų sportą ir gausybės žirgų priežiūrą?
– Su broliu arklidėse būname apie 8 val. ryto. Sužiūrime, kad gyvūnai būtų pašerti, gardai išvalyti. Tada pradedame jodinėti. Balne kasdien išsėdžiu 5–6 valandas, bet darbai trunka iki pat saulėlydžio. Ir taip – daugiau nei 300 dienų per metus. Išvažiuoti atostogų pavyksta ne kasmet, ir trumpam – šiemet pasisekė pailsėti penkias dienas. Daugiau turbūt nebenusimato (šypsosi – aut. past.). Negaliu palikti žirgų be treniruočių, nes nuo to labai priklauso jų emocinė savijauta ir sportinė forma. Jei kuris nesportuoja daugiau nei savaitę, paskui užtrunka daug laiko, kad grįžtų į buvusį lygį.
Balne kasdien išsėdžiu 5–6 valandas, bet darbai trunka iki pat saulėlydžio. Ir taip – daugiau nei 300 dienų per metus.
– Aukso medalius esate laimėjęs net su penkiais skirtingais žirgais. Kiek laiko užtrunka sukurti idealų, pergalingą tarpusavio ryšį su nauju žirgu?
– Norint suprasti žirgo charakterį reikia bent vienų metų. Su visais savo žirgais čempionais dirbau nuolat ir ilgą laiką. Nebuvo taip, kad gavau naują partnerį ir po poros mėnesių nuskynėme pergalę. Šiaip nuolat treniruojuosi su maždaug dešimčia žirgų – ir jaunų, ir suaugusių.
– Žiūrovai dažnai mato tik finišą, tačiau čempionatas trunka kelias dienas. Kaip paskirstote žirgo jėgas, kad lemiamam sekmadienio jojimui išlaikytumėte maksimalią koncentraciją ir šviežumą?
– Čempionate dalyvauju su aštuonerių metų amžiaus ir vyresniais žirgais. Tokie jau būna įpratę prie daugiadienių varžybų. Aišku, kažkiek patausoju jėgas pirmą dieną greituminiame maršrute – ten man užtenka išlikti geriausiųjų penketuke. Likusias dvi dienas jau dirbame visu pajėgumu.
– Kuris iš Lietuvos raitelių šiemet bus pats pavojingiausias Jūsų konkurentas kovoje dėl aukso?
– Manau, kad šiemet konkurentų bus daugiau. Pagrindinis – Andrius Petrovas, bet prognozuočiau, kad bus ir naujų pajėgių duetų.
– Kartu su broliu valdote „Audruvis Sport Horses“ komandą. Kiek Jūsų sėkmė aikštelėje priklauso nuo užkulisiuose dirbančios komandos palaikymo?
– Iš tiesų vienas nieko nenuveikčiau. Dabar komandoje esame penki raiteliai. Jaunesni kolegos padeda išjodinėti jaunesnius žirgus. Taip pat turiu pagalbininką, kuris pabalnoja žirgus, padeda tvarkytis. Be jų ir kitų pagalbininkų mūsų rezultatai nebūtų net arti tų, kuriuos pasiekiame.
– Jei šiemet pavyktų iškovoti aštuntąjį titulą, kas lauktų toliau? Kuriems turnyrams planuojate skirti didesnį dėmesį po Lietuvos čempionato?
– Netrukus debiutuosiu Pasaulio taurės etape. Galima sakyti, kad tos varžybos Achene (Vokietija) man yra viso sezono prioritetas. Kalbant apie tolesnius tikslus – turiu svajonę atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse. Mūsų sporte nėra griežto amžiaus cenzo, tad galima aktyviai sportuoti iki solidaus amžiaus. Laiko dar turiu. Žinoma, įveikti olimpinius atrankos barjerus yra nepaprastai sudėtinga, bet aš tikiu, kad viskas yra įmanoma. Reikia tik sulaukti savo pergalingo žirgo ir būti pasiruošusiam pačiam.
– Jūsų pagrindinis partneris, dvylikametis žirgas Nicko P jau įrodė, kad yra tikras čempionas. Kokie pagrindiniai šio „atleto“ charakterio bruožai?
– Jis be galo stiprus, bet ir jautrus aplinkai. Su juo reikia vengti streso, netikėtų judesių, į situacijas reaguoti ramiai, tarsi per įprastą treniruotę. Tada jo koncentracija išlieka didžiausia ir jis atskleidžia savo potencialą.
– „Audruvis Sport Horses“ augina ir treniruoja jaunus žirgus. Ar šių metų čempionate, be pagrindinio žirgo suaugusiųjų įskaitoje, planuojate startuoti ir jaunesnių žirgų (5–7 metų) klasėse su naujais ateities talentais?
– Be abejo, su vienu žirgu važiuoti į varžybas yra prabanga. Čempionate dar startuosiu su šešerių ir su septynerių metų žirgais. Noriu, kad, sulaukę aštuonerių, jie jau būtų sukaupę patirties ir nepanikuotų pasikeitus aplinkai.
Šiemet konkurentų bus daugiau. Pagrindinis – Andrius Petrovas, bet prognozuočiau, kad bus ir naujų pajėgių duetų.
– Jodinėti pradėjote būdamas vienuolikos. Ką patartumėte jauniems pradedantiesiems raiteliams, kurie svajoja apie profesionalią karjerą žirginiame sporte?
– Pirmiausia – išmokti suprasti žirgą. Tai didelis menas. Kitas dalykas – turite daug dirbti ir patys. Svarbiausia – nenuleisti rankų, kai ateina sunkūs momentai. Jų tikrai būna – atrodo, dirbi, stengiesi, bet rezultatų nėra. Tada svarbu kantriai dirbti toliau ir išlaukti savo sėkmės.
Naujausi komentarai