Rusijos karinis jūrų laivynas jūroje elgiasi „agresyviai – stebi bazes ir karinius dalinius, bando bauginti ir vykdyti diversijas, skraidina dronus bei naudoja „šešėlinį laivyną“ Baltijos jūroje“, ketvirtadienį Berlyne sakė viceadmirolas Janas Christianas Kaackas.
Jis teigė, kad dabar Rusija taip pat ginklais saugo savo vadinamojo „šešėlinio laivyno“ laivus, arba pasitelkdama karinius laivus arba ginkluotas apsaugos komandas laivuose. Tačiau J. Ch. Kaackas pažymėjo, kad tai taip pat uždeda papildomą naštą Rusijos kariniam jūrų laivynui, kurio ištekliai nėra neriboti.
„Šešėlinį laivyną“ sudaro tanklaiviai ir krovininiai laivai, kuriuos Rusija naudoja siekdama apeiti sankcijas, įskaitant Vakarų nustatytas kainų lubas Rusijos naftos eksportui į trečiąsias šalis. Šie laivai dažnai plaukioja su užsienio vėliavomis ir, Vakarų pareigūnų teigimu, slepia savo judėjimą arba krovinio kilmę.
J. Ch. Kaackas teigė, kad Vokietija ir jos sąjungininkės dabar turi daug aiškesnį vaizdą apie veiklą jūroje, derindami duomenis iš laivų, orlaivių, pakrančių radarų ir palydovų.
Pasak jo, laikas, reikalingas įtartinai veiklai aptikti, sutrumpėjo nuo 17 iki maždaug vienos valandos.
Karinio jūrų laivyno inspektorius taip pat pabrėžė laivyno vaidmenį apsaugant pasaulinę prekybą, teigdamas, kad įvykiai Artimuosiuose Rytuose, Raudonojoje jūroje ir Persijos įlankoje rodo, kad laivybos laisvė negali būti laikoma savaime suprantamu dalyku.
Jis pridūrė, kad Vokietijos karinių jūrų pajėgų personalas po ilgos pertraukos vėl auga – tikimasi, kad 2026 metais laivyną papildys dar 3 000 žmonių.
J. Ch. Kaackas taip pat pranešė apie dviejų Vokietijos laivų, kurie buvo išsiųsti galimai minų paieškos ir naikinimo misijai Hormuzo sąsiauryje, o dabar yra Viduržemio jūroje, dislokavimo pakeitimus. Minų paieškos laivas „Fulda“ kol kas ten liks su nauja įgula, o pagalbinis laivas „Mosel“ grįš į bazę ir, jei reikės, bus pakeistas kitu.
Naujausi komentarai