Britų laikraštis „The Telegraph“, remdamasis Vakarų žvalgybos tarnybų šaltiniais, skelbia, kad Rusija vykdo išpuolių prieš ginklų gamyklas Europoje bangą, verbuodama vietinių nusikalstamų grupuočių narius ir tikrindama NATO reakciją.
Rusija Europoje surengė virtinę diversijų prieš ginklų gamyklas, pasinaudodama vietinių nusikalstamų grupuočių narius. Išpuoliai planuojami kruopščiai, kad nepasiektų ribos, dėl kurios būtų pradėtas taikyti kolektyvinę gynybą numatantis NATO sutarties 5-asis straipsnis.
Neseniai Latvija sulaikė tris savo piliečius, įtariamus padegus dronų gamyklą Estijoje, bendrovei „Milrem Robotics“ priklausantį pastatą. Anksčiau šiais metais gaisras beveik visiškai sunaikino Čekijos gamyklą, gaminusią Ukrainai skirtus dronus ir termovizijos įrangą. Tyrimo dėl galimo Rusijos dalyvavimo metu buvo sulaikyti keturi įtariamieji. Lietuva taip pat pateikė kaltinimus šešiems žmonėms dėl mėginimo padegti gamyklą, tiekiančią Kyjivui radijo bangų skenerius.
Rugpjūčio 10 d. galingas sprogimas nugriaudėjo bendrovės EMKO gamykloje – vienoje didžiausių privačių ginklų gamintojų Bulgarijoje, gaminančioje Ukrainai skirtus 155 mm artilerijos šaudmenis. Gaisras iš pradžių kilo sunkvežimyje, pastatytame šalia sandėlio. Po trijų dienų panašus sprogimas įvyko bendrovės „KNDS Ammo Italy“ šaudmenų gamykloje netoli Romos. Teigta, kad priežastis buvo parako perdirbimo ceche kilęs gaisras, kurio priežastis kol kas nenustatyta.
Italijos ir Bulgarijos pareigūnai mėgino sumenkinti bet kokią galimą Rusijos sąsają su šiais incidentais. Tačiau Rusija labai retai palieka įrodymų, kurie leistų tiesiogiai susieti šiuos išpuolius su ja, rašo „Telegraph“. Kremlius šioms diversijoms verbuoja vietinių nusikalstamų grupuočių narius – užmezga ryšius su grupuotėse esančiais informatoriais, kurie paskirsto užduotis užverbuotiems asmenims, dažnai net nenutuokiantiems, kad dirba rusams.
Anot „Telegraph“, Maskva siekia išryškinti skirtumus tarp Baltijos šalių, Lenkijos ir toliau į Vakarus esančių valstybių, kurios baiminasi eskalacijos.
Lygina su Šaltuoju karu
Kremliuje Vokietija laikoma vienu pagrindinių priešų Europoje. Tikėtina, ne tik dėl šios šalies svarbos žemyne, Ukrainai tiekiamos pagalbos, bet ir dėl asmeninių Vladimiro Putino santykio su šalimi, kurioje bandė daryti šnipo karjerą.
Kaip rašo „Stern“, Federalinis kriminalinės policijos biuras vidiniam vartojimui skirtoje 2025 m. ataskaitoje mini bent 320 įtariamų sabotažo atvejų. Pėdsakai dažniausiai veda Rusijos link. Šiaurės Reino-Vestfalijos Konstitucijos apsaugos tarnybos vadovas Jürgenas Kayseris situaciją lygina su Šaltojo karo įkarščiu.
Mėgėjams, vadinamiesiems vienkartiniams agentams, patikimos, atrodytų, nedidelės funkcijos, iš kurių tarsi iš smulkių detalių vėliau norima sudėlioti grėsmingą operaciją.
Tokie vienkartiniai agentai 2024 m. pabaigoje Berlyne, Brandenburge ir Pietų Vokietijoje šimtams automobilių į išmetamuosius vamzdžius pripurškė putų – siekta prieš rinkimus diskredituoti Žaliųjų partiją. Tokie agentai siuntė paketus su sprogmenimis, rinko potencialiems žudikams svarbią informaciją. Keli tokie agentai šiandien teisiami Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje.
Praėjusią savaitę Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad pernai netoli Berlyno rasti ginklai buvo skirti rusų agentams, kuriems galėjo būti pavesta, pvz., žudyti žmones. Esą juos paslėpęs asmuo buvo sulaikytas Rumunijoje.
„Viena didžiausių mįslių – kaip iš tikrųjų veikia tokių vienkartinių agentų sistema. Kas duoda įsakymus, kas verbuoja mėgėjus šnipus, kas jiems veda instruktažą. Net Vokietijos ir kitų Europos šalių žvalgybos tarnybos, atrodo, visko nežino“, – rašo Vokietijos žurnalas „Stern“.
Iš surinktos bylų medžiagos žurnalistai daro išvadą: „Lietuvos žvalgybos tarnyba VSD bent jau turi gana konkretų supratimą apie tai, kaip klostėsi įvykiai paketuose siųstų bombų atveju. Ir kaip, atrodo, dažnai vyksta kitais atvejais.“
Manoma, kad už daugelio tokių išpuolių slypi du Rusijos karinės žvalgybos padaliniai: 52659-asis ir 29155-asis. Pastarasis siejamas su bandymu nužudyti Vakarams dirbusį buvusį rusų šnipą Sergejų Skripalį.
„Stern“, kaip šaltinį nurodydamas Lietuvos žvalgybą, teigia, kad Kremliaus karą su Vakarais kuruoja trys GRU karininkai. Vienas iš jų – pulkininkas Denisas Smolianinovas, turintis verbuoti agentus ir organizuoti sabotažo aktus Europoje, todėl įtrauktas į ES sankcijų sąrašą.
„Visą vienkartinių agentų sistemą galima įsivaizduoti kaip matriošką. Tai didelė lėlė. Kai ją atidarai, viduje randi vis daugiau mažesnių matrioškų. Tačiau net patyrę žvalgybininkai pamato, kad ne kiekvieną rusišką lėlę pavyksta atidaryti vienu paprastu judesiu“, – vaizdingai dėsto „Stern“.
Žurnalistai tarp agentų
Tyrimais garsėjančio „Stern“ ir televizijos RTL žurnalistai patys bandė išsiaiškinti, kaip veikia ši sistema, kas valdo agentus, kokią grėsmę jie kelia.
Žurnalistai, glaudžiai bendradarbiaudami su atsakingomis institucijomis, beveik metus gyveno apsimetę tokiais agentais. Per „Telegram“ prisistatę Rusijos rėmėjais, iš skaitmeninių vaiduoklių be balso ir veido, Reginos ir Gigi, jie ėmė gauti užduotis. Už jas buvo atsiskaitoma bitkoinais.
Užduotys atrodė beveik kaip nereikšmingi darbeliai, tačiau ilgainiui išryškėjo, kad tai tik dalis didesnės operacijos su potencialiai rimtais baudžiamaisiais padariniais.
Reporteriai turėjo sekti žmogaus teisių organizaciją, nufotografuoti tam tikrus objektus, atsiimti siuntinį, gauti SIM kortelę, šnipinėti valdančiosios partijos CDU darbuotoją. Agente apsimetusiai reporterei buvo nurodyta apsilankyti tarptautinėje ginklų pramonės parodoje, kur pristatomos naujausios technologijos, deramasi dėl sandorių. Agentei nurodyta surinkti kuo daugiau žinių apie kompanijas (ypač – gaminančias dronus ir raketas): brošiūrų, vardų, adresų. Už tai buvo pervesta apie 200 eurų kriptovaliuta.
Saugumo tarnybų ekspertų nuomone, tarp Rusijos karinės žvalgybos ir vienkartinių agentų veikia bent trys keturi tarpininkai. Vienkartiniai agentai atlieka tai, kas jiems liepiama, ir užduoda kuo mažiau klausimų. Idealu, jei pasamdomi finansinių sunkumų turintys asmenys. Kontaktas užmezgamas per „Telegram“, žaidimų platformas arba „TikTok“. Pradėję nuo smulkių užduočių, pamažu jie gauna nurodymus atlikti ir nusikaltimus – ką nors padegti ar surengti išpuolį.
Reporteriai niekada neperdavė realios informacijos, užsakovų pinigų nepasiliko sau. Prieš pat baigiantis slaptam tyrimui, vieną reporterę Rusijos kompiuterių įsilaužėlių grupuotė „NoName057(16)“ demaskavo: viešame tinklaraščio įraše ir laiškuose teigė nuo pat pradžių ją perkandusi. Tačiau antrojo slapto reporterio ji nepaminėjo – jis toliau gaudavo žinutes iš savo tarpininkų.
Viena didžiausių mįslių – kaip iš tikrųjų veikia tokių vienkartinių agentų sistema. Kas duoda įsakymus, kas verbuoja mėgėjus šnipus, kas jiems veda instruktažą.
Slaptas gyvenimas
Šiemet kovą Šiaurės Reino-Vestfalijoje ir netoli Alikantės, Ispanijoje, sulaikyta moteris ir vyras: Rumunijos pilietybę turinti Ala S. ir Ukrainos pilietis Sergejus N., abu keturiasdešimtmečiai. Abu – akivaizdžiai stokojantys pinigų.
Kaip aiškino Vokietijos federalinė prokuratūra, Sergejus N. nuo 2025 m. gruodžio Rusijos žvalgybos tarnybos užsakymu sekė Vokietijoje gyvenantį asmenį – internete rinko informaciją ir filmavo nukentėjusiojo darbo vietą.
Pristigus įrodymų, trumpai sulaikytą Sergejų N. teko paleisti. Jam pabėgus į Ispaniją, jo užduotį nuo 2026 m. kovo perėmė Ala S. Ji apsilankė nurodytu adresą, nufilmavo aplinką.
Šių agentų taikinys – Stefanas Thumannas, Ukrainai tiekiamus dronus gaminančios Vokietijos bendrovės „Donaustahl“ įkūrėjas. Prieš dvejus metus jo įmonės gaminiai sulaukė ukrainiečių dėmesio, buvo pasirašyta sutartis, tačiau tiekimo apimtis ir sumos neviešinamos.
Kai buvo demaskuotas bandymas jį nužudyti, iš Bavarijos kilęs verslininkas buvo priverstas slapstytis. „Aš su Rusijos karine žvalgyba kaunuosi dėl savo gyvybės“, – pokalbyje su „Stern“ ir RTL žurnalistais sakė S. Thumannas.
Anksčiau viešumą mėgęs verslininkas šiandien gyvena ypatingo saugumo sąlygomis. Pokalbis su žurnalistais buvo derinamas ne vieną mėnesį. Apie jį žinojo ribotas skaičius asmenų. Pirmą kartą per daugiau nei pusmetį su S. Thumannu susitikę žurnalistai neatskleidė vietos, kur vyko pokalbis. Verslininkas sakė sutikęs kalbėti, nes nori, kad jo tėvynainiai pagaliau suprastų, kaip šaltakraujiškai Rusija dabar grasina ir jų šaliai.
Šią savaitę paskelbtas interviu suvirpino Vokietijos informacinį lauką.
Kad gali būti sekamas, S. Thumannas pradėjo įtarti, kai jo namų durų kamera nufilmavo nepažįstamą vyrą. Abejones išsklaidė netikėtas skambutis prieš pat pernykštes Kalėdas. Vokietijos saugumo tarnybos atstovas įspėjo apie galimai Rusijos žvalgybos rengiamą pasikėsinimą į jį.
„Buvau šokiruotas“, – šiandien prisimena verslininkas. Skubiai pranešęs tėvams, kad negalės kartu švęsti, jis dingo – nuo tada de facto gyvena pogrindyje: nuolat keičiamoje gyvenamojoje vietoje, ištisą parą lydimas apsaugininkų. Jokio asmeninio gyvenimo. Miegantis šalia kompiuterio ir vos prabudęs pradeda dirbti. Taip lengviau negalvoti apie savo situaciją.
Su išoriniu pasauliu bendrauja šifruotu ryšiu. Negali dalyvauti parodose, kur tartųsi dėl naujų užsakymų. Retais atvejais, kai palieka konspiracinį būstą, telefonai paruošti taip, kad nepaliktų skaitmeninių pėdsakų. Kelios dešimtys jo įmonės darbuotojų, kurių jis nematė jau kelis mėnesius, taip pat dirba konspiracinėmis sąlygomis: naudojasi kitų įmonių patalpomis.
„Tapau viena iš didžiausių grėsmių Putino režimui Europoje“, – teigia 39-erių vyras. Dėl savo gyvybės nerimaujantis verslininkas sako esąs parašęs testamentą, yra parengti atitinkami dokumentai dėl organų donorystės. Tik gailisi negalėjęs atsisveikinti su metų pradžioje mirusiu seneliu.
Apie naujausius įvykius RTL kalbintas Bundestago narys iš CDU partijos Bastianas Ernstas sako, jog surinkti duomenys rodo, kad S. Thumanną norėta nužudyti panaudojant nervus paralyžiuojantį nuodą „Novičiok“. „Niekas daugiau taip nesielgia. Galima suprasti, kas už to slypi, nors tai įrodyti iš tiesų neįmanoma“, – sakė jis, nesileisdamas į detales.
Realus pavojus
Manoma, kad Europos karo pramonės atstovai yra atsidūrę Kremliaus sudarytų taikinių sąraše. Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas Europos karo pramonės įmones įvardijęs teisėtais Rusijos karinių pajėgų taikiniais.
2024 m. JAV žvalgyba demaskavo planuotą pasikėsinimą į koncerno „Rheinmetall“ vadovą Arminą Pappergerį. Manoma, kad jį taip pat sekė vienkartiniai agentai.
Neatmetama prielaida, kad Rusija rengė dar vieną pasikėsinimą nužudyti neįvardijamą aukšto rango gynybos pramonės atstovą. Šią prielaidą sustiprino birželio 11 d. Serbijos ir Vengrijos pasienyje sunkvežimyje, vykusiame į Bavariją, aptikti sprogmenys. Su šiuo įvykiu susijusius du vyrus: Danilo B. ir Slobodaną D. – sulaikė Serbijos policija. Tikrindami jų mobiliuosius telefonus, tyrėjai aptiko tiesioginių kontaktų su Rusijos žvalgybos atstovais.
Rugpjūčio pradžioje įvyko dviprasmis incidentas netoli Švedijos įmonės „Saab“ vadovo Mikaelio Johanssono užmiesčio namo. Pora iš Rusijos, turinti Ispanijos leidimus gyventi – Tatjana Milenina ir Semionas Rusanovas – vos per 50 m nuo verslininko namų pasistatė palapinę. Apsaugos darbuotojai atkreipė dėmesį į šią porą, kai moteris pasiteiravo, ar galima žvejoti nuo liepto. Kadangi mobilusis ryšys toje vietoje neveikė, jie turėjo radijo stoteles.
Apsauga iškvietė policiją, pora buvo sulaikyta ir, nepaisant patikinimų, kad neturi jokių ryšių su Rusijos tarnybomis ir nepritaria karui prieš Ukrainą, buvo išprašyta iš šalies.
„Atlantic Council“ vyresnioji bendradarbė Elisabeth Braw kelia versiją, kad spaudžiant karo pramonės atstovus gali būti norima padaryti įtaką jų sprendimams. Nebūtina pasikėsinti – pakanka tik sukurti grėsmės atmosferą. „Jei gynybos pramonės vadovus pavyksta įbauginti tiek, kad jie nustoja bendradarbiauti su Ukraina ar atsisako gaminti ginklus, tai Kremliaus pergalė“, – mano E. Braw.
Naujausi komentarai