Pavojingiau, nei manyta
Padedamos dviejų užverbuotų italų, Rusijos žvalgybos tarnybos galėjo sukurti didesnį šnipų tinklą, nei buvo manoma iki šiol, rašo dienraštis „Il Messaggero“. Šnipinėjimo istorijos, apie kurią plačiau paskelbta liepos pradžioje, centre – du rusų užverbuoti italai – 59-erių Raoulis Gavino Piras ir Vincenzo Di Pasquale. Jiedu buvo sulaikyti Romoje liepos 7 d. po bendro Italijos civilinių ir karinių prokurorų tyrimo, pradėto pernai gegužę įtarus, kad rusai galėjo būti užverbavę buvusį Italijos agentą.
R. G. Piras ir V. Di Pasquale – buvę Italijos vidaus žvalgybos tarnybos AISI darbuotojai, aktyvią tarnybą palikę daugiau nei prieš dešimtmetį. Jiems pareikšti kaltinimai dėl šnipinėjimo, valstybės paslapčių atskleidimo, neteisėtos prieigos prie saugomų kompiuterinių sistemų.
Tyrime minimi dar penki 46–69 metų asmenys, iš kurių keturi – kariškiai, turėję prieigą prie ypač jautrios informacijos. Kai kuriems jų pareikšti kaltinimai dėl politinio ar karinio šnipinėjimo ir valstybės paslapčių atskleidimo.
Italijos tyrėjų aprašyti metodai primena šaltojo karo laikų šnipinėjimo praktiką. Susitikimai tarp agentų ir rusų vykdavo į šiaurę nuo Romos esančiuose miesteliuose, viešose vietose. Nurodymus italams rusai perduodavo užrašytus ant mažų popieriaus lapelių, „microSD“ atminties korteles slėpė sienų ertmėse, o už paslaugas atsiskaitė gryniaisias. Už kiekvieną perduotą informacijos porciją buvo sumokama apie 4 tūkst. eurų. Kratų metu įtariamųjų namuose rasta apie 20 tūkst. eurų grynųjų.
Akstinas – pyktis?
R. G. Piras ir V. Di Pasquale kaltę neigia. Pastarojo advokatas, anot „Adnkronos“, tikina, kad jo klientas tapo lemtingos draugystės su R. G. Piru auka.
R. G. Piras turi politikos mokslų ir tarptautinių santykių diplomą, yra parašęs esė apie informacijos kapitalo teoriją bei žvalgybą ir tarptautinius ryšius su Rusija. Savo tekstuose žvalgybinę informaciją jis laiko kapitalu vystant tarptautinius santykius, galinčiu pakeisti jėgų balansą geopolitikoje.
R. Lansingo instituto teigimu, R. G. Piras XX a. paskutinį dešimtmetį tarnavo Italijos generalinio štabo Antrajame informacijos ir saugumo departamente (II RIS), karinės žvalgybos padalinyje, kur padėjo įkurti kontržvalgybos skyrių. Vėliau jis dirbo Italijos užsienio žvalgybos ir saugumo agentūroje (AISE), o galiausiai perėjo į vidaus žvalgybos agentūrą AISI, kur vadovavo kontržvalgybos operacijoms.
R. G. Piras paliko AISI 2012 m. po konflikto ir puoselėjo asmeninę pagiežą vadovybei. Italijos žiniasklaidos teigimu, būtent šis apmaudas galiausiai paskatino jį bendradarbiauti su rusais.
Pasirašydamas slapyvardžiu Kevin jis internete publikavo analitinius straipsnius ir skleidė prorusiškus ir antiukrainietiškus naratyvus. Pvz., 2025 m. pabaigoje aktyviai platino Maskvos versiją apie „Nord Stream“ dujotiekių sabotažą.
Prokurorų duomenimis, bendradarbiavimas su Rusijos žvalgyba galėjo prasidėti dar 2013 m.
Slapta medžiaga buvo perduodama Michailui Astachovui, kuris Italijoje mėgavosi diplomatine neliečiamybe – buvo akredituotas kaip Rusijos ambasados karo atašė. Antrasis rusas – taip pat karo atašė statusą turėjęs Ivanas Gorbačiovas.
Liepos 9 d. abiem rusų „diplomatams“ buvo nurodyta palikti Italiją per 72 valandas. Anot leidinio „The Insider“, I. Gorbačiovo interesų lauke galėjo būti atsidūrusi ir Suomija – esama duomenų apie dažnas jo keliones į šią šalį.
Šis šnipų tinklas kėlė ypač rimtą grėsmę, nes domėjosi ir geoerdvine žvalgyba.
Kas domino rusus
Pasak prokurorų, rusus domino daug temų: JAV smūgių Irano branduolinei infrastruktūrai vertinimai, Italijos, ES ir NATO ginkluotės planai, informacija apie ilgojo nuotolio raketų „Storm Shadow“ ir SCALP įsigijimo programas, duomenys apie Ukrainai tiekiamą oro gynybos sistemą SAMP/T, naujausios kartos vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos rakerą MBDA CAMM-ER, koncerno „Leonardo“ sukurtą atviros architektūros oro gynybos sistemą „Michelangelo Dome“ (lapkritį ją planuojama išbandyti Ukrainoje), „Leonardo“ testuojamą povandeninį dronas Specijoje. Kuratoriai iš Maskvos domėjosi ir variklių gamintojo „Avio“ duomenimis – jų rusams prireikė likus kelioms savaitėms iki „Avio“ sudarant partnerystės sutartį su JAV armija dėl kietojo kuro raketinių variklių tiekimo.
Ypač didelį susirūpinimą Romai kelia žinia, kad įtariamieji atskleidė penkių Italijos kontržvalgybos pareigūnų tapatybes. Be to, tyrėjai teigia, kad vienas iš buvusių agentų identifikavo žvalgybos pareigūnę, tiriančią jo paties veiklą, ir pasisiūlė ją sekti.
R. Lansingo instituto vertinimu, šis šnipų tinklas kėlė ypač rimtą grėsmę, nes domėjosi ir geoerdvine žvalgyba, t. y. galimybe realiuoju laiku visomis techninėmis priemonėmis stebėti konkrečią teritoriją. Vienas iš tinkle dalyvavusių italų karių turėjo prieigą prie konfidencialių renginių ir uždarų forumų, kuriuos organizavo „Telespazio SpA“. Tai – bendra „Leonardo“ ir „Thales“ įmonė, viena pirmaujančių palydovinių paslaugų, navigacijos technologijų ir kosminių duomenų apdorojimo tiekėjų pasaulyje.
Šnipai taip pat rinko informaciją per ribotos prieigos susitikimus IT bendrovėje, aptarnaujančioje Italijos policijos skaitmenines sistemas. Taigi, be duomenų apie europietiškas priešlėktuvines ir priešraketinės gynybos sistemas „Grifo“ ir „Aster“, GRU siekė prieigos prie svarbiausių kosminių technologijų.
Tyrėjų duomenimis, R. G. Piras savo kuratoriui sakė, kad Ukrainai vykdyti tolimojo nuotolio smūgius į Rusijos naftos objektus padeda ne Italijos, o Didžiosios Britanijos žvalgyba. Jis taip pat teigė, kad Italijos ekspertai tiria Rusijos tanko T-90 konstrukciją ir esą nesupranta ant jo sumontuoto kulkosvaidžio autonominio veikimo principo.
Užuomina apie Vatikaną
Tyrime minimas ir Vatikanas. Kaip rašo „Corriere del Ticino“, Italijos kontražvalgyba užfiksavo 2025 m. spalio 9 d. vykusį pokalbį – R. G. Piras skundėsi M. Astachovui nepakankamu atlygiu. Pokalbio metu jis sakė, esą anksčiau iš Maskvos buvo gavęs raštiškus nurodymus tęsti veiklą „su Vatikanu“, ir pasakė, kad vykdant šiuos nurodymus jam teko atlikti tai, ką jis pavadino „auka“ dar popiežiaus Pranciškaus pontifikato metu.
Dienraščio „Il Messaggero“ duomenimis, R. G. Piras netgi užsiminė bandęs užmegzti kontaktus Šventojo Sosto Valstybės sekretoriate ir manipuliavęs finansinėmis operacijomis, susijusiomis su popiežiaus labdaros fondu „Obolo di San Pietro“.
Kol kas viešai prieinami teismo dokumentai nepaaiškina, kokia galėjo būti užduotis, susijusi su Vatikanu. Tyrėjai netvirtina, kad Vatikano pareigūnai sąmoningai bendradarbiavo su Rusijos žvalgyba, ir nėra įvardiję jokių konkrečių Šventojo Sosto atstovų kaip galimų šnipų.
Nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą Šventasis Sostas išlieka viena iš nedaugelio institucijų, palaikančių dialogą tiek su Maskva, tiek su Kyjivu – įskaitant kardinolo Matteo Zuppi humanitarinę misiją, pastangas dėl kalinių mainų ir Ukrainos vaikų deportacijos klausimo sprendimą.
Tradicinis dėmesys
Tai – anaiptol ne vienintelis šnipinėjimo atvejis Italijoje nuo tada, kai ji, kaip ir kitos Europos šalys, po 2018 m. skandalingojo pasikėsinimo į Sergejų Skripalį kiek apsivalė nuo Maskvos agentų.
2020 m. Prancūzijos karininkas, tarnavęs NATO bazėje Neapolyje, buvo suimtas įtarus jį slaptos informacijos GRU agentui nutekinimu. 2021 m. demaskuotas Italijos fregatos kapitonas Walteris Biotas, perdavęs rusų kuratoriams NATO dokumentų.
Tiek W. Bioto atveju, tiek dabar iniciatyvą pirmiausia parodė Rusijos atstovai. Jie siekė nustatyti asmenis, turinčius prieigą prie dominančių dokumentų, užmegzti su jais ryšį ir pasiūlyti pinigų.
Paaiškėjus Bučios žudynių siaubui, Italija kartu su kitomis Europos valstybėmis išsiuntė 30 Rusijos diplomatų – daugelis jų, manoma, buvo šnipai.
Žvalgybos duomenimis, po invazijos į Ukrainą Rusijos veikla Italijoje tapo agresyvesnė ir įvairiapusiškesnė. Taikiklyje atsiduria ne tik kariniai dokumentai – didelį susidomėjimą kelia pramoniniai objektai ir jautrūs tokių didelių įmonių kaip „Leonardo“ bei laivų statyklos „Fincantieri“ projektai.
Kaip pastebi analitinis centras „Center for European Policy Analysis“ (CEPA), Rusija istoriškai išnaudojo Italiją kaip pilkąją zoną dėl praeityje buvusių stiprių ekonominių ir politinių ryšių. Maskva mato Italiją kaip palankią terpę skleisti savo propagandą televizijoje ir taip bandyti skaldyti vieningą ES ir NATO poziciją.
Italijos gynybos ministras Guido Crosetto itin griežtai įvertino šalyje veikiantį Rusijos šnipų tinklą. „Šis hibridinis karas yra tik milžiniško ledkalnio viršūnė, kurią sudaro išorės priešai ir vidiniai išdavikai, pasirengę parduoti savo šalį už pinigus, galią ar asmeninę naudą“, – rašė jis tinkle „X“.
Naujausi komentarai