Vengrija išlaiko intrigą
Derybos dėl Ukrainos ir Moldovos narystės ES prasidėjo, kai Peterui Magyarui laimėjus parlamento rinkimus baigėsi šį procesą blokavusio Viktoro Orbano valdymo era.
Ukrainai ir Moldovai ES kandidatės statusas buvo suteiktas 2022 m. birželį, o jų paraiškos buvo svarstomos kartu. 2025 m. sausį Europos Komisija (EK) rekomendavo pradėti oficialias derybas, kad abiejų šalių teisės aktai atitiktų ES standartus, tačiau V. Orbanas blokavo šį procesą.
Po kelias savaites trukusių intensyvių derybų tarp Budapešto, Briuselio ir Kyjivo P. Magyaras pareiškė, kad Vengrija parems Ukrainos europinės integracijos kelią mainais už visapusiško susitarimo, kuriuo būtų išplėstos vengrų mažumos Ukrainoje kalbinės, švietimo, kultūros ir politinės teisės, sudarymą.
Kyjivas pasiūlė šį susitarimą dar pernai, tačiau tuokart Budapeštas pasiūlymą atmetė. Dabar Ukraina įsipareigojo įgyvendinti visus suplanuotus švietimo sektoriaus pokyčius dar iki 2026 m. pabaigos.
Pirmasis ES narystės derybų etapas Moldovai buvo atidarytas tą pačią dieną kaip ir Ukrainai, nes tuo metu jų stojimo procesai buvo derinami kartu.
Įraše „X“ ES plėtros komisarė Marta Cos tai pavadino „megapirmadieniu plėtros procese“. Kalbėdama apie naują derybų etapą ji užsiminė, kad naujų klasterių atidarymas derybose su Ukraina gali įvykti liepą: „Tikiuosi, kad liepą turėsime „neįtikėtiną antradienį.“ Ukrainos žiniasklaidos teigimu, omenyje gali būti turimas antras liepos antradienis, 14-oji, kai vyks Bendrųjų reikalų tarybos posėdis.
Tačiau Budapešte vyrauja kitokia nuomonė. Komentuodamas derybų pradžią Vengrijos premjeras sakė tolesnį spartų Kyjivo judėjimą derybų keliu vertinąs prieštaringai. „Turime abejonių, ir ne mes vieninteliai, dėl to, kad, atidarius pirmąjį klasterį, iš karto pradedamas svarstyti visų kitų atidarymas. Šalių pozicijos labai skiriasi“, – telex.hu aiškino P. Magyaras.
Vengrijos ministras pirmininkas pabrėžė, kad jis pritaria pragmatiškam plėtros procesui, pagrįstam vien tik individualiais šalių kandidačių nuopelnais ir rezultatais. Jo nuomone, pernelyg sparti Ukrainos pažanga „būtų labai blogas ženklas Vakarų Balkanų valstybėms“, kurios jau daugelį metų laukia integracijos.
P. Magyaras neišreiškė jokių naujų pretenzijų ar sąlygų Kyjivui ir aiškiai nenurodė, ar Vengrija blokuotų tolesnius etapus, jei dėl klausimo būtų balsuojama: „Vis dar yra nesutarimų: vieni nori atidaryti viską iš karto, kiti nori atidaryti tik atskirus skyrius, bet mes sakome – ką tik atidarėme pirmąją grupę ir rašalas dar neišdžiūvo.“
Moldova aplenks?
Pirmadienį prasidėjusio pirmojo etapo metu šalys derina teisės aktus vienoje iš šešių grupių, apimančių 33 politikos sritis. Tai yra stojimo į ES procedūros dalis. Taip pat dar yra du skyriai, dėl kurių deramasi už šių grupių ribų.
EK vadovė Ursula von der Leyen yra atkreipusi dėmesį į didelę Kyjivo pažangą reformų kelyje. Ji pabrėžė, kad per pastaruosius metus Ukraina žengė didžiulį žingsnį Europos bendrijos link. Tačiau kuluaruose kalbama, kad derybininkų porą veikiausiai teks atskirti, nes Moldova vykdo nemažai vidinių reformų šiek tiek greičiau nei Ukraina. Pvz., teisę į bevizį režimą su ES Moldova užsitarnavo trejais metais anksčiau nei Ukraina, nors pastaroji pirmoji pradėjo įgyvendinti būtinus reikalavimus.
Neseniai Kišiniove apsilankiusi ES užsienio politikos vyriausioji įgaliotinė Kaia Kallas atkreipė dėmesį į Moldovos pažangą įgyvendinant reformas ir pareiškė, kad Padniestrė „netaps kliūtimi“ šalies kelyje į narystę ES. Kišiniove tikimasi stojimo sutartį pasirašyti iki 2028 m.
Tuo pat metu Vakarų žiniasklaidoje ir diplomatiniuose sluoksniuose vyksta diskusijos apie bloko plėtros tempą. Su „The Guardian“ kalbėję ES pareigūnai pažymėjo, kad techninę derybų su Ukraina dalį realu baigti per ketverius metus.
Derybos paprastai užsitęsia ne vienus metus. Be to, nėra garantijų, kad jos bus sėkmingai baigtos. Pvz., ES stojimo derybos su Turkija buvo pradėtos dar 2005 m., tačiau dėl besitęsiančio šalies regreso demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių srityse šiandien jos visiškai įšaldytos.
Žingsnis po žingsnio
Pirmajame derybų etape pradedami pokalbiai tokiomis temomis kaip teismų sistema, pagrindinių vertybių apsauga ir saugumas: šalys kandidatės, be kita ko, turi įrodyti, kad jų teisinė sistema, sienos apsauga ir policija atitinka ES standartus. Šis klasteris vadinamas „Pamatais“. Jis turėtų tapti pagrindu, kuriuo bus grindžiamas likęs ES stojimo procesas.
Konkrečių grupių atvėrimas reiškia perėjimą nuo politinių deklaracijų prie kruopštaus techninio įgyvendinimo ir faktinio stojimo į ES sąlygų įvykdymo stebėsenos, tai apima ne tik teisės aktų keitimą ar naujų priėmimą dokumentuose, bet ir jų veikimo praktikoje tikrinimą.
ES plėtros procese pirmajam klasteriui skiriamas ypatingas dėmesys. Pagal ES taisykles, jokia kita grupė nelaikoma sėkmingai užbaigta, kol nepasiekiama reikšminga pažanga „Pagrindiniais klausimais“.
Pirmąjį klasterį sudaro teismų sistemos, teisingumo, laisvės ir saugumo, viešųjų pirkimų, finansų kontrolės klausimai. Kaip pastebi BBC, pirmojo klasterio turinys yra būtent tos reformos, dėl kurių Ukrainos pažanga nuolat kelia abejonių.
„Plėtra yra ne datų nustatymas, o reformos. Ateinantys mėnesiai bus labai svarbūs, ir Ukraina turi nuosekliai įgyvendinti reformas“, – yra pastebėjusi ir M. Cos.
Ukrainai gali atsiverti dar viena galimybė, kuri šiuo metu Briuselyje vadinama pagreitinta laipsniška integracija. Pagrindinius jos principus gegužę Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas išdėstė laiške ES vadovams.
Ši idėja sulaukė Kyjivo kritikos, tačiau neatmetama galimybė, kad ateityje Ukrainai gali būti pasiūlyta galimybė palaipsniui įsitraukti į ES politiką, institucijas ir mechanizmus, t. y. daryti tai, ką anksčiau galėjo daryti tik šalys, kurios jau buvo baigusios derybas ir laukė galutinio oficialaus jų narystės pripažinimo.
Antrasis klasteris apima teisėkūros sritis, kurios reglamentuoja prekių, kapitalo, darbuotojų judėjimo laisvę, teisę steigti verslą, įmonių teisę, intelektinės nuosavybės ir vartotojų teisių apsaugą, taip pat sveikatos priežiūros sritį, rašo „Evropeiska pravda“. Visos šios sritys – nuo rinkos sąlygų neatitinkančių tarifų už komunalines paslaugas iki neskaidrios personalo politikos valstybės įmonėse – Ukrainoje yra gana problemiškos.
Trečiasis klasteris apima mokesčių, ekonomikos ir pinigų politikos, socialinės politikos ir užimtumo, pramonės politikos ir verslumo klausimus – t. y. verslo klimatą, kuris Ukrainoje taip pat turi daug problemų.
Ketvirtasis klasteris yra „Žalioji darbotvarkė ir tvarus susisiekimas“. Be kita ko, aplinkosaugos reikalavimai itin aktualūs Ukrainos metalurgams, norintiems tiekti savo produkciją į ES. Šis klasteris taip pat skirtas energetikai, transporto politikai, aplinkos apsaugai ir klimato kaitai.
Penktoji temų grupė – „Ištekliai, žemės ūkis ir sanglaudos politika“. Kad derybos šiais klausimais bus sudėtingos, jau pademonstravo Lenkijos ūkininkai, kurie protestavo prieš ukrainietiškos produkcijos importą ir blokavo kelius.
Šeštasis temų paketas – išorės santykiai. Ši tema reguliuoja išorės ekonominius santykius, t. y. prekybą, ES bendrą užsienio ir saugumo politiką, taip pat humanitarinę pagalbą ir vystymąsi.
Pribrendo naujovei
ES rengia tvirtas apsaugos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būsimosios valstybės narė negalėtų sustabdyti reformų arba pasinaudoti veto teise, kad trukdytų ES veiklai.
„Jei naujoji valstybė narė laikysis taisyklių, nieko neatsitiks. Jei taisyklių nesilaikys, bus taikomos griežtos apsaugos priemonės – būtent tokią sistemą mes kuriame“, – pirmadienį Liuksemburge vykusio užsienio reikalų ministrų susitikimo metu duodama interviu naujienų portalui „Politico“ sakė ES plėtros komisarė M. Cos.
EK jau „turi minčių“, kaip sustiprinti sistemą, įskaitant apsaugos priemones ir pereinamuosius laikotarpius, kuriems pasibaigus būtų galutinai suteikiamos tam tikros narystės teises. EK konsultuojasi su tomis valstybėmis narėmis, kurios baiminasi, kad būsima plėtra gali apsunkinti sprendimų priėmimą arba leisti Vyriausybėms įstojus atšaukti reformas.
ES valstybės narės, tarp jų Prancūzija, Vokietija ir Nyderlandai, teigia, kad bet kokia plėtra turi būti susijusi su garantijomis, jog reformos bus įgyvendintos ilgam laikui ir kad naujosios narės nesutrikdys galios pusiausvyros bloke.
Gegužę šiek tiek daugiau nei 600 tūkst. gyventojų turinti Juodkalnija pradėjo rengti stojimo į ES sutartį, o tai šalyje sukėlė viltį, kad ji galėtų tapti pirmąja valstybe, įstojusia į Sąjungą po 2013 m., kai tai padarė Kroatija. Anot M. Cos, ši sutartis padės sukurti modelį, kuriuo bus grindžiamos būsimos stojimo derybos.
„Šį kartą, rengiant Juodkalnijos stojimo sutartį, nauja bus tai, kaip bus užtikrinama, kad, šaliai tapus ES nare, taisyklių būtų laikomasi ir po penkerių, dešimties ar penkiolikos metų“, – sakė ji.