Vokietijoje smarkiai padaugėjo išpuolių planavimo, diversijų ir šnipinėjimo atvejų, o įtarimai dažnai krenta Rusijai, kuri nepatenkinta Vokietijos teikiama parama Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija.
Nors vidaus reikalų ministras Alexandras Dobrindtas vengė įvardyti Maskvą, jis teigė, kad šiuo rastų ginklų atveju negalima atmesti „užsienio valstybės“ dalyvavimo galimybės, pridurdamas, kad federaliniai prokurorai atlieka tyrimą.
Jis sakė, kad tai yra dar viena Vokietijoje iškilusi „hibridinė grėsmė“ – terminas, kurį Berlynas vartoja apibūdinti priešiškiems agresijos veiksmams, kurių negalima aiškiai įvardyti kaip karinių atakų.
Gavusios operatyvinės informacijos, žvalgybos tarnybos ir policija miško slėptuvėje rado du rankinius šaunamuosius ginklus bei šaudmenų, pranešė A. Dobrindtas.
Ginklai buvo padaryti netinkami naudojimui, o vieta stebėta, siekiant nustatyti, ar kas nors ateis jų pasiimti, tačiau niekas taip ir neatėjo.
Vėlesni tyrimai, kuriuose dalyvavo Europos ir kitos šalys, baigėsi įtariamojo sulaikymu Rumunijoje; Vokietijos prokurorai jo atžvilgiu vykdo tyrimą dėl įtariamo išpuolių rengimo ir šnipinėjimo.
Vokietijos valdžios institucijos mano, kad ginklai buvo susiję su planuojamais išpuoliais, teigė A. Dobrindtas, tačiau nepateikė jokių detalių apie tai, kas galėjo būti taikinys.
„Šie rasti ginklai, įskaitant šaudmenis, neabejotinai buvo skirti išpuolių planams įgyvendinti“, – sakė jis.
Įtariamasis, „žemo rango agentas“, taip pat buvo tiriamas Rumunijoje dėl išpuolių planų, kurie galėjo būti įgyvendinti naudojant siuntiniuose paslėptas bombas, pridūrė A. Dobrindtas.
Vokietijos valdžios institucijos apkaltino Rusiją verbuojant „žemo rango“ arba „vienkartinius“ agentus – dažnai žmones, kuriems mokamos nedidelės pinigų sumos ir kurie gauna mažai parengimo – šnipinėjimui, diversijoms ir išpuoliams vykdyti.
A. Dobrindtas, motyvuodamas tebevykstančiu tyrimu, atsisakė atskleisti Rumunijoje sulaikyto įtariamojo pilietybę.
Naujausi komentarai