Paslaptį nusinešė į kapus
Šiaurės Izraelyje, Galilėjoje, veikiančio nepriklausomo tyrimų ir švietimo centro „Alma“ įkūrėja Sarit Zehavi gyvena vos 10 km nuo Libano sienos. Tai, kas kasdien vyksta jos kaimynystėje, tyrėjai yra ir asmeninė patirtis.
Kone kasdien S. Zehavi su savo komanda keliauja į pasienio teritorijas – renka dronų, raketų nuolaužas. Atstumai čia tokie maži, kad nuo Izraelio pasienio kaimų, miestelių, bendruomenių kalvų galima matyti Libano pusėje patruliuojančius „Hezbollah“ narius.
Giedromis dienomis pro centro „Alma“ langus galima įžvelgti ir Haifos, didžiausio Izraelio uostamiesčio, kontūrus. Jame įsikūręs Rambamo sveikatos priežiūros miestelis – didžiausia pasaulyje ligoninė, kritinėmis situacijomis galinti visu pajėgumu tęsti veiklą po žeme įrengtose patalpose. Čia dažnai atgabenami Libano fronte sužeisti Izraelio gynybos pajėgų (angl. Israel Defence Forces, IDF) kariai.
S. Zehavi, kaip ir dauguma izraeliečių, taip pat tarnavo IDF. Tam ji skyrė penkiolika gyvenimo metų, jos specializacija – karinė žvalgyba. Pasakojimą apie dabartinę situaciją Izraelio šiaurėje S. Zehavi pradėjo nuo 2023 m. spalio 7-osios ryto, kai įsijungusi televizorių pamatė, kas vyksta šalies pietuose. Tądien atėjusi į biurą moteris prisiminė, kad turi seną „Hezbollah“ paskelbtą vaizdo įrašą. Jame kalbama apie planą pulti ir okupuoti Galilėją.
„Mačiau žemėlapį ir žiūrėjau vaizdo įrašą. Kol žiūrėjau vaizdo įrašą, išsiunčiau jį, kad išverstų į anglų kalbą, ir evakavau savo vaikus, nes ketinimai, kuriuos mačiau tame vaizdo įraše, jau buvo vykdomi, – žurnalistams iš Lietuvos pasakojo S. Zehavi. – „Hamas“ spalio 7-ąją nukopijavo „Hezbollah“ planą okupuoti Galilėją.“
Dešimties metų senumo „Hezbollah“ įraše kalbėta apie Izraelio link leidžiamas raketas, civilius įkaitus, kurie turi būti panaudojami kaip gyvieji skydai, ir užblokuotus pagrindinius kelius, kad negalėtų atvykti gelbėjimo pajėgos.
2024 m. į Libaną įžengusios IDF pajėgos prie pat sienos su Izraeliu rado daug požeminės infrastruktūros, įvairių tipų ginklų, kurie turėjo būti panaudoti invazijos metu. Rasta ir šalmų, neperšaunamų liemenių, motociklų. IDF nuotraukose ir vaizdo įrašuose buvo užfiksuota 85 tūkst. ginklų ir amunicijos vienetų.
„Planas buvo visiškai parengtas. Jei atvirai, tuometis „Hezbollah“ vadovas Hassanas Nasrallah nusinešė paslaptį į kapą: mes niekada nesužinosime, kodėl jis taip ir neatakavo 2023 m. spalio 7-ąją“, – teigia S. Zehavi.
Šiandien paplitusi versija, esą H. Nasrallah paprasčiausiai nenorėjo būti antras – jį aplenkęs „Hamas“ lyderis Yahya Sinwaras Izraelio pietuose surengė labai sėkmingą ataką. „Nenuvertinkite šio išaiškinimo, – atkreipia dėmesį S. Zehavi. – Jis yra logiškas, jei suprantate, kaip H. Nasrallah vertino „Hamas“: jo akyse palestiniečiai buvo žemesnio lygio, Libano musulmonai šiitai – kiek aukštesnio, o Iranas, persai – aukščiausio lygio. „Hezbollah“, lyderiaujanti Irano statytinė, pati profesionaliausia, viena iš tų, kuri laimėjo karą Sirijoje, galimai piktinosi tokia „Hamas“ sėkme. H. Nasrallah praleido momentą, ir aš nežinau, dėl kokių priežasčių.“
Bando atkurti pajėgumus
S. Zehavi nebuvo vienintelė, kuri iš karto po „Hamas“ išpuolių 2023 m. spalio 7-ąją evakavo savo vaikus – kaipmat evakuotos visos pasienio bendruomenės, nelaukus Vyriausybės nurodymų, kurie, beje, atėjo po savaitės.
5 km atstumu nuo Libano sienos esančiose Izraelio teritorijose civiliai – apie 60 tūkst. izraeliečių, 43 bendruomenės – negyveno apie pusantrų metų. Tik IDF įsitikinus, kad nuo „Hezbollah“ pavyko išvalyti su Izraeliu besiribojančias Libano žemes, civiliams leista grįžti namo.
„Tai buvo 2025 m. kovas. Kas nutiko 2026 m. kovą? Kitas karas“, – primena S. Zehavi.
Šimtai kartų, kai skriejant kelioms dešimtims raketų skubi į slėptuves, iš esmės pakeičia gyvenimą. „Nuo 2023 m. spalio 8 d., kai „Hezbollah“ oficialiai įsitraukė į karą, mums prasidėjo vienas ilgas karas“, – pasakoja centro „Alma“ vadovė. Tiesa, buvo metų trukmės paliaubos. Jų metu „Hezbollah“ stengėsi atkurti savo karinius pajėgumus. Bandydamas užkirsti tam kelią Izraelis šimtus kartų atakavo Libaną.
„Prieš 2026 m. kovą IDF pripažino: kad „Hezbollah“ neatkurtų savo pajėgumų, nepakanka dviejų atakų per dieną. „Hezbollah“ pastangos pranoko IDF pastangas užkardyti šį procesą. Tai – problema, nes čia gyvenantys izraeliečiai susiduria su egzistencine grėsme ir baime“, – tikina S. Zehavi.
Žmonės šiaurėje gyvena suprasdami, kad jie tik per stebuklą nepatyrė to, ką išgyveno spalio 7-osios tragedijos aukos šalies pietuose.
Paskutinę savo gyvenimo dieną H. Nasrallah ketino pradėti invaziją į Šiaurės Izraelį. „Prieš pat jį nužudant, Izraelis nužudė kitą „Hezbollah“ vadą, buvusį susitikime Beirute, kuriame dalyvavo keturiolika elitinio „Hezbollah“ būrio vadų. Jų tikslas buvo vienas – pradėti invaziją“, – tvirtina S. Zehavi.
Nuo 2023 m. spalio 8 d. iki 2024 m. lapkričio, kai įsigaliojo Izraelio ir „Hezbollah“ paliaubos, „Hezbollah“ 5 tūkst. kartų leido raketas ir dronus. Tačiau aritmetika nėra tokia paprasta: 5 tūkst. atakų – tai gerokai daugiau raketų ar dronų: kiekvieną kartą gali būti paleista ne viena, bet 30 raketų, trys, o gal šeši dronai.
„Štai kodėl aš sakau, kad nuo 2023 m. spalio 8 d. gyvenu karo atmosferoje, – dėsto S. Zehavi. – Kai Izraelis rengia ataką Libane, jie lenktyniauja su „Hezbollah“. Kai mūsų namus drebina stiprūs sprogimai, žinome, kad tai – IDF. Kai po sprogimų izraeliečiai girdi sraigtasparnius, jie žino: kažkas nutiko mūsų kariams, greičiausiai vyksta evakuacija.“
Kiekvienas aštuoniolikos sulaukęs izraelietis, jei jis nėra ultraortodoksas, tarnauja kariuomenėje. Tad didžioji dauguma turi kariuomenėje tarnaujančių artimųjų, pažįsta daugiau nei vieną žmogų, kuris buvo nužudytas tarnybos metu. „Todėl viskas, kas vyksta su IDF, yra labai asmeniška“, – apie visuomenės ir kariuomenės ryšį pasakoja S. Zehavi.
Kai namus drebina stiprūs sprogimai, žinome, kad tai – IDF. Kai po sprogimų izraeliečiai girdi sraigtasparnius, jie žino: kažkas nutiko mūsų kariams.
Valstybė valstybėje
„Hezbollah“ yra įsikūrusi musulmonų šiitų apgyvendintose Libano teritorijose. „Hezbollah“ – ne tik karinis subjektas, bet ir politinė partija. Ji turi vietų Libano parlamente, Vyriausybėje. Kartu tai yra ir socialinė struktūra.
„Mes tai vadiname valstybe valstybėje, – aiškina S. Zehavi. – Visas paslaugas, kurias valstybė turėtų suteikti civiliams, suteikia „Hezbollah“: aprūpina kuru, turi vaistinių, parduotuvių, mokyklų, greitosios pagalbos tarnybą. Fantastiškas humanitarinės pagalbos projektas! Tačiau problema ta, kad jie pakeičia valstybę ir taip gali indoktrinuoti savo ideologiją, kuri nedeklaruoja lojalumo valstybei.“
Dabar „Hezbollah“ kalba apie Libano žemių išlaisvinimą nuo IDF. Tačiau pašnekovė pabrėžia: žydų šalis nesiekia okupuoti Libano teritorijos, tik siekia nustumti teroristus tolyn nuo savo sienų.
Beirutas esą supranta, kad susidorojus su „Hezbollah“, IDF šią teritoriją perduos Libanui. Tačiau kol „Hezbollah“ nesutriuškinta, IDF neatsitrauks.
Paliaubų karas
Paliaubų metu civiliams vis tiek tenka slėptis priedangose, todėl S. Zehavi neslepia su artimaisiais ir kolegomis šį etapą vadinanti šiek tiek ciniškai: „Tai – paliaubų karas.“ Izraelio šiaurėje esama bendruomenių, kur, kaip, pvz., Metuloje, apie 70 proc. pastatų nukentėjo nuo atakų, rengiamų iš Libano teritorijos. Dalis žmonių jau grįžo, atstatė savo namus, bet smūgiai tebesitęsia.
Centro „Alma“ komanda Libano pasienyje randa įvairių raketų, dronų nuolaužų. IDF net surengė parodą, kurioje demonstravo perimtą „Hezbollah“ ginklų arsenalą. Jame – nemažai „Grad“ raketų dėžių, ant kurių parašyta: „Pagaminta Rusijoje Sirijos gynybos ministerijai.“ Iš Sirijos šie ginklai atsidūrė „Hezbollah“ rankose.
Nauja tendencija – FPV dronai: jie pigūs, lengvai prieinami rinkoje, o svarbiausia – varo žmones į slėptuves. Pašnekovė parodo vaizdo įrašą, kurioje matyti grupelė žmonių, bandančių numušti FPV droną.
Nuo 2023 m. spalio kiekvienoje Izraelio bendruomenėje įsteigtos greitojo reagavimo pajėgos, kurių nariai turi kovinės patirties. „Jie nesiunčiami į Libaną, Gazą ar Siriją – lieka savo bendruomenėse, gina savo šeimas. Tuo pat metu jie gali dirbti ir savo įprastus darbus“, – aiškina pašnekovė.
„Žinote kur galiausiai pataikė tas FPV? Į mokyklinio autobuso stotelę, – apie per plauką išvengtą tragediją pasakoja S. Zehavi. – Tai buvo laikas, kai vaikams baigėsi pamokos. Jų nebuvo stotelėje, nes vietinių pajėgų vadas įspėjo mokyklas apie vykstančią FPV ataką. Ar galite įsivaizduoti tėvus, kurie turi išleisti savo vaikus į mokyklas? Viename interviu viena mama iš bendruomenės, įsikūrusios 2 km nuo sienos su Libanu, pasakojo savo vaikus į mokyklą siunčianti dviem skirtingais autobusais arba vieną iš vaikų pati vežanti automobiliu: jei atskris raketa, bent vienas vaikas išgyvens.“
40 metų indoktrinuojant radikalią ideologiją, galima pasiekti du dalykus: mobilizuoti jaunus žmones į „Hezbollah“, o ne į Libano Vyriausybės pajėgas, kuriose, beje, alga mažesnė nei pas teroristus. „Be to, gali visus minėtus ginklus paslėpti namuose“, – teigia S. Zehavi.
„Mūsų puslapyje galite pamatyti, kokių ginklų IDF rado greitosios pagalbos automobiliuose, virtuvėse, vaikų miegamuosiuose, kapinėse, mečetėse. Tai – žmogiškųjų skydų taktika, – aiškina tyrėja. – Kai Libano pajėgos skelbia, kad dabartinės kampanijos metu nuo kovo 2 d. buvo nužudyta 3,5 tūkst. libaniečių, svarbu suprasti: civiliai nuo kariškių neatskiriami. IDF vertinimu, daugiau kaip 2,5 tūkst. jų buvo „Hezbollah“ kariniai agentai.“
Tokius teiginius patvirtina ir svarbi detalė: vykstant laidotuvėms, karstai uždengiami ne Libano, bet „Hezbollah“ vėliava.
S. Zehavi teigimu, aukomis tapę civiliai arba neklausė IDF įspėjimų, skelbiamų prieš atakas, arba buvo netoli karinių „Hezbollah“ objektų. „Buvo atvejų, kai nesiuntėme įspėjimų – norėjome taikytis į kariuomenės vadus. Be to, remiantis tarptautine teise, turime įspėti civilius tol, kol tai nekenkia operacijos rezultatams“, – aiškino pašnekovė.
Vos 5 mln. civilių turinčiame Libane iš pasienio ruožo perkėlus apie 600 tūkst. gyventojų, prasidėjo didelė humanitarinė krizė: „Tačiau kartu tai yra žmonės, kurie savo vaikų miegamuosiuose slapstė raketas. Kai kalbėjausi su iš Libano grįžusiais kariais, jie man sakė: „Sarit, matėme „Hezbollah“ ginklų kiekviename name.“
Vykstant laidotuvėms, karstai uždengiami ne Libano, bet „Hezbollah“ vėliava.
Bejėgė Vyriausybė
Pagal Jungtinių Tautų rezoliuciją, Libano valdžia prieš dvidešimt metų įsipareigojo teritoriją tarp Litanijos upės ir sienos su Izraeliu išvalyti nuo „Hezbollah“. Tačiau savo pažado Beirutas neįgyvendino. 2025 m. pabaigoje Libanas tikino nuginklavęs teroristus, reikalavo Izraelį liautis atakavus, tačiau po dviejų mėnesių „Hezbollah“ puolė žydų valstybė iš pozicijų, esančių piečiau Litanijos upės.
„Hezbollah“ gąsdinama Libano Vyriausybė yra bejėgė. Libanas jau išgyveno du pilietinius karus, todėl trečio bijo daug labiau nei IDF. „Naujasis „Hezbollah“ lyderis užgauna jautriausią libaniečių nervą, grasina, esą vos tik Beirutas peržengsiąs įsivaizduojama ribą, organizacija pasiųsianti savo vyrus į gatves, – teigia S. Zehavi. – Manau, kad libaniečiai turėtų ginti savo valstybę, bet suprantu, kodėl jie bijo tai daryti.“
Nors paliaubos nenutraukė atakų, Libanas ir Izraelis šią savaitę surengė penktąjį JAV tarpininkaujamų tiesioginių derybų ratą. Pats faktas, kad pirmą kartą nuo 1983 m. tarp Libano ir Izraelio politiniu lygiu vyksta tiesioginės derybos, jau žymi pažangą.
Nacionalinio saugumo studijų instituto (INSS) vyresnioji mokslo darbuotoja Orna Mizrahi pabrėžia: nors Libano Vyriausybei ir nepavyksta nuginkluoti „Hezbollah“, valdžios institucijų požiūrio į šią grupuotę ir Iraną kaitą reikia vertinti kaip didelį virsmą.
Šiomis dienomis po didinamuoju stiklu atsidūrė ir JAV bei Irano derybos dėl galutinio šalių susitarimo.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas praėjusią savaitę pasirašė susitarimo memorandumą dėl karo užbaigimo, kuriuo įsipareigojo nedelsiant nutraukti karinius veiksmus visuose frontuose, atverti Hormuzo sąsiaurį ir pradėti 60 dienų derybų laikotarpį dėl galutinės taikos sutarties ir Irano branduolinės programos kontrolės. Tačiau kol kas viešojoje erdvėje gausu dviprasmiškų pareiškimų.
Šis susitarimas, anot S. Zehavi, svarbus Europai: „Vladimiras Putinas mokosi iš visko, kas įvyko Persijos įlankoje. Žinutė yra ta, kad blogis ir teroras gali laimėti. Jei tik randi demokratijos silpnų vietų, gali laimėti.“
JAV ir Irano preliminarų susitarimą ji sieja su V. Putino planais užpulti kurią nors Europos šalį. „Rusijos ekspertai man sako, kad klystu, nes Rusijos kariuomenė yra labai silpna, todėl šiuo metu nerengs naujų atakų. Tačiau tie patys ekspertai sakė, kad Rusija neužpuls Ukrainos, ir jie tai sakė likus savaitei iki 2022 m. vasario 24 d.“, – mintimis dalijosi S. Zehavi.
Susitarimas su Teheranu esanti ir tokiems žaidėjams kaip Šiaurės Korėja, Rusija, Venesuela ar Ahmedas al-Sharra, kurio pašnekovė nelinkusi laikyti Sirijos taikdariu, palanki žinutė.
Ekspertės vertinimu, Vašingtono ir Teherano susitarimas reiškia, kad Vakarai sutinka gyventi su Irano režimu, nors vienintelis tikras būdas taikai Vidurio Rytuose pasiekti – pakeisti valdžią Teherane. Ar įmanoma tai padaryti, S. Zehavi negali atsakyti, nes esama daug nežinomųjų: neaišku, koks yra Irano visuomenės nusiteikimas, kiek raketų tiksliai turi Iranas ir pan.
Ji atkreipia dėmesį ir į „Hezbollah“ ryšius su Iranu: net ir be radikaliojo režimo paramos ši teroristinė organizacija staiga neišnyks, tačiau labai susilpnės. IDF žiniomis, dalis „Hezbollah“ narių nori nutraukti veiklą, nes prisipažįsta nebesulaukiantys pinigų iš Irano.
„JAV susitarime kalbama apie paliaubas su Iranu ir Libanu. Žinau ryšį tarp Irano ir „Hezbollah“, bet ar mes norime legitimizuoti šį ryšį, ar norime pasakyti, kad Libanas yra laisva valstybė, kuri pati priima sprendimus? Apie kokias paliaubas apskritai kalbama, kai jų metų IDF atakuoja „Hezbollah“ infrastruktūrą, o „Hezbollah“ – IDF?“ – klausimų kelia S. Zehavi.
Iš 53 Libano pasienio kaimų Izraelis išskiria tik tris, nes tai – krikščionių kaimai, juose IDF neranda „Hezbollah“ ginklų. „Jūs neprivalote manimi tikėti, bet aš tikiu, kad likusių 50 Libano kaimų gyventojams grįžus į savo namus, kartu su jais grįš ir „Hezbollah“. Aš juos vėl matysiu prie mūsų sienos, jie vėl mums kels grėsmę. Po spalio 7 d. izraeliečiai su tuo negali susitaikyti“, – tvirtina S. Zehavi.
Du frontai
Lygindama kovą su Gazos Ruože įsitvirtinusiu „Hamas“ ir Libane įsikūrusia „Hezbollah“, pašnekovė randa ir panašumų, ir skirtumų. „Hamas“ smarkiai susilpnėjo, yra susitelkęs mažoje teritorijoje Gazos Ruože – IDF tapo buferiu tarp teroristų ir Izraelio civilių.
„Manau, kad „Hamas“ Gazoje sunkiau iš naujo gaminti raketas, ginklus. „Hezbollah“ tai daryti paprasčiau. Be to, Gazoje nėra alternatyvos „Hamas“, o Libane yra valstybė, nors ir žlugusi", – sako analitikė.
„Tačiau jei libaniečiai nestos į kovą dėl savo valstybės dabar, jie sumokės už tai – „Hezbollah“ užims valstybę“, – nerimo neslepia S. Zehavi. Kai kurie ekspertai – dar didesni pesimistai, jie mano kad „Hezbollah“ jau yra nugalėjusi teisėtą Libano valdžią.
„Antrojo pasaulinio karo metais vienintelis būdas išspręsti problemą buvo visiška pergalė prieš nacius, visiška teritorijos okupacija ir kontrolė, švietimos sistemos, šalies valdymo pakeitimas, – paralelių istorijoje įžvelgia S. Zehavi. – Jei įsitvirtins tokios paliaubos, apie kokias diskutuojama šiandien, režimas Irane nežlugs, ten plūs daug pinigų, todėl mes anksčiau ar vėliau turėsime kitą karą.“
O. Mizrahi laikosi optimistiškesnio požiūrio. Tyrėja akcentuoja pakitusią oficialiojo Beiruto poziciją. Tai tapo įmanoma žymiai susilpninus „Hezbollah“ pajėgumus ir kritus Sirijos diktatoriaus Basharo al Assado režimui, su kuriuo grupuotė palaikė artimus ryšius.
Kaip įvykiai vystysis toliau – nežinia, bet S. Zehavi neketina trauktis iš Šiaurės Izraelio. „Mano tėvas gimė Damaske. Būdamas vienuolikos, jis turėjo bėgti. Močiutė iš mamos pusės gimė Hebrone, Vakarų Krante, ji buvo iškelta dėl arabų žudynių prieš žydus. Po Holokausto žydai suprato, kad jei jie nori išgyventi daugiau tūkstantmečių, tiesiog turi likti čia. Kur dar aš eisiu?“ – retoriškai klausia centro „Alma“ vadovė.
Tel Avivą ir Vakarų Krantą skiria mažiau nei 15 km, todėl puolimas vieną dieną gali prasidėti ir šia kryptimi. Juolab kad neseniai Tel Avivą pasiekė „Hezbollah“ smūgiai. „Jei mes trauksimės giliau į šalį, prarasime pasienio teritorijas. Gal mes tiesiog esame užsispyrę, bet todėl išgyvenome 3 tūkst. metų, kaip kad yra parašyta Biblijoje“, – šypsosi S. Zehavi.
Nauja strategija ir esminės pozicijos
Izraelio užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovų teigimu, po 2023 m. spalio 7-osios atakų tapo aišku, kad izoliavimo ir atgrasymo taktika privalo keistis į prevencijos ir atstūmimo bei atstumo laikymosi politiką. „Nebebus tokios politikos, kokia buvo vykdoma iki 2023 m. spalio 7 d.“, – susitikime su žurnalistais iš Šiaurės ir Baltijos šalių Jeruzalėje tvirtino vienas iš Izraelio URM atstovų.
Šiandien Izraelio gyventojus nuo Gazos Ruožo skiria jau ne kelios minutės kelio – suformavus IDF prižiūrimą buferinę zoną šis atstumas pailgėjo iki 20 minučių. URM atstovai tikina: Izraelis nesiekia valdyti ar okupuoti svetimos teritorijos. Tai – taktinis sprendimas, kad atakos atveju būtų daugiau laiko apginti izraeliečius.
Izraelio pareigūnų teigimu, Irano tikslai Izraelio atžvilgiu nesikeičia. Neatmetamas scenarijus, kad karui su Iranu užbaigti gali prireikti net ir 20 metų – niekas nežino, kiek tiksliai tai truks, bet Izraelio valdžia tvirtina esanti tam pasiruošusi. Kaip pavyzdys pateikiami XX a. 5–7 deš. vykę Izraelio ir arabų valstybių karai. Paskutiniam taikos susitarimui pasiekti prireikė net penkerių metų. Tačiau nuo to laiko su Kairu Izraelis neturintis diplomatinių problemų.
IDF teigimu, po 2023 m. spalio 7-osios „Hamas“ atakų Izraeliui teko padidinti budrumą ir Vakarų Krante: nuo to laiko užfiksuota 2 tūkst. bandymų įvykdyti teroro aktus, konfiskuota įvairių ginklų, rasta Adolfo Hitlerio veikalų arabų kalba.
(be temos)