Prancūzijos mažojoje Šiaurės Atlanto teritorijoje Sen Pjere ir Mikelone, esančioje netoli Kanados pakrantės, apsilankęs M. Carney teigė, kad atėjo metas stiprinti ryšius su Prancūzija ir Europos Sąjunga (ES).
Abiejų šalių vadovų susitikimas surengtas tuo metu, kai tiek Prancūzijos, tiek Kanados santykiai su Jungtinėmis Valstijomis yra įtempti.
E. Macrono trijų dienų vizitas Prancūzijos teritorijoje – trijų salų archipelage, kuriame gyvena mažiau nei 6 tūkst. žmonių ir kuris yra vos už 25 km nuo Niufaundlando – yra pirmasis Prancūzijos prezidento apsilankymas čia per daugiau nei dešimtmetį.
M. Carney yra pirmasis Kanados ministras pirmininkas, apsilankęs šioje teritorijoje.
Ši kelionė turi didelę simbolinę reikšmę.
Archipelagas yra vienintelė likusi Prancūzijos valda Šiaurės Amerikoje – didžiulių teritorijų, kurias Paryžius kadaise valdė dabartinės Kanados ir JAV žemėse, likutis.
E. Macronas teigia, kad antroji JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kadencija sustiprino jo propaguojamą idėją, jog Europai reikia tapti labiau suvereniai, ypač saugumo srityje.
M. Carney, įsitraukęs į stiprėjantį ginčą su JAV prezidentu D. Trumpu, kuris netgi grasino aneksuoti Kanadą, palankiai įvertino pasiūlymą jo šaliai tapti pirmąja ES „asocijuotąja nare“.
Savo šalį jis apibūdino kaip „europietiškiausią iš ne Europos šalių“.
D. Trumpo ne kartą išsakytas pastabas apie Kanados pavertimą 51-ąja JAV valstija Otava griežtai atmetė.
Pirmadienį D. Trumpas socialiniame tinkle pasidalijo vaizdu su Šiaurės Amerikos žemėlapiu, kuriame Kanada, Grenlandija ir Meksika, didelė dalis Centrinės Amerikos bei Karibų jūros regiono, taip pat Islandija buvo nuspalvintos JAV vėliavos spalvomis.
Į šį vaizdelį taip pat buvo įtrauktos kelios Prancūzijos užjūrio teritorijos, tokios kaip Gvadalupa, Martinika ir Sen Pjeras bei Mikelonas.
Tačiau ši teritorija yra Prancūzijos, vėlai šeštadienį atvykęs į ją dar kartą patvirtino E. Macronas.
„Tai akivaizdu“, – pareiškė jis, atmesdamas, jo žodžiais tariant, „keistas idėjas“ šia tema.
Naujausi komentarai