Partijos „Alternatyva Vokietijai“ triumfas Saksonijos-Anhalto žemėje. Tačiau partijos lyderė neslepė, kad pagrindinis tikslas – visa šalis.
„Keturiasdešimt penki procentai. Rinkėjai mums suteikė mandatą valdyti. Ir šis mandatas neapsiriboja Saksonijos-Anhalto žeme – pamatysite, jis galios kiekvienai federacinei žemei ir, svarbiausia, artėjantiems federaliniams rinkimams“, – sakė partijos lyderė Alice Weidel.
AfD džiaugsmas Vokietijoje – nerimas Lietuvoje.
„Tai nėra gera žinia Lietuvai“, – teigė Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Aiškūs ir labai konkretūs yra ryšiai su Rusijos Federacija“, – sakė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
Vis dėlto už AfD balsavusiems vokiečiams svarbiausios problemos – stagnuojantis pragyvenimo lygis, socialinės problemos ir nevaldoma imigracija. Partijos požiūris į Rusiją rinkėjams aktualus ir dėl ekonominių priežasčių.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Kodėl yra taikomos sankcijos Rusijai, kai tos sankcijos kainuoja Vokietijos ekonomikai? Tai ne tiesiogiai Rusijos prizmė, bet klausimas, ar resursai nėra tinkamai išnaudojami“, – aiškino geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala.
Lietuvos politikai tikisi, kad tradicinės Vokietijos partijos iš šių rinkimų pasidarys išvadas ir AfD banga neužlies visos šalies.
„Ir tas, be abejo, pirmasis išbandymas realia valdžia gali visaip pasisukti. Matyt, Vokietijoje tai taip pat nebūtinai bus pergalingas maršas per visus rinkimus“, – svarstė V. Čmilytė-Nielsen.
„Taip, labai daug tikimybės, kad AfD bus pirma artėjančiuose Bundestago rinkimuose, kurie vyks 2029 metais, bet dar tikrai nebus tokia stipri, kad galėtų viena formuoti Vyriausybę“, – teigė L. Kasčiūnas.
Kol kas Lietuvos valdžia jokių ryšių su Vokietijoje sparčiai populiarėjančia prorusiška partija nepalaiko.
„Lietuvos Respublika dirbs su Vokietija visomis sąlygomis ir su visomis vyriausybėmis, kurias Vokietijos žmonės išrinks“, – sakė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Tačiau yra manančių, kad bendrauti su AfD vis dėlto reikia. Esą Lietuva privalo ieškoti kontaktų ir bandyti keisti partijos narių požiūrį į Rusijos keliamą grėsmę.
„Jeigu jie ateis į valdžią, mes būsime pačioje kvailiausioje situacijoje, jeigu būsime tiesiog vadinę juos blogiečiais ir su jais nebendravę“, – sakė Seimo narys Vytautas Sinica.
Kiti abejoja, ar Lietuva apskritai galėtų įtikinti AfD pakeisti požiūrį į Rusiją.
„Skaičiuokime ir sverkime. Kitaip tariant, yra Rusijos įtaka su visais finansais, visa žvalgyba, visais ilgalaikiais projektais, ir kažkoks pokalbis tokių ryšių nepermuš“, – teigė L. Kasčiūnas.
V. Sinica sako bendravęs su AfD nariais, kurie Rusijai nesimpatizuoja, todėl, jo manymu, bandyti vis tiek reikia.
„Tikrai negalime iš anksto sau pasakyti, kad neįmanoma to pakeisti, neįmanoma sukurti kažkokių skirčių ir dirbti su tais, kurie atrodys labiau suprantantys mūsų geopolitinius pavojus“, – sakė V. Sinica.
Vokietija Lietuvai itin svarbi ir dėl čia dislokuojamos karinės brigados. Tačiau AfD požiūris į Vokietijos karių buvimą Lietuvoje skiriasi nuo dabartinės šalies valdžios pozicijos. Svarstoma, kad partijai atėjus į valdžią brigados ateitis galėtų tapti neaiški.
„Teoriškai tai įmanoma, bet, be abejo, turėtume manyti, kad AfD, kuri turėtų realias galias, tai yra įgytų svorį pagrindinėse institucijose, greičiausiai turėtų koreguoti savo politinį kursą“, – aiškino L. Kojala.
Situacijos nedramatizuoja ir užsienio reikalų ministras.
„Vis dėlto yra rinkimų kampanijos, laikotarpiai, kai formuojama valdžia. Matome, kaip programos rengiamos, labai dažnai jos nuosaikėja. Tai jeigu kažkada hipotetiškai taip atsitiktų, žiūrėtume, kokia tuo metu būtų situacija“, – sakė K. Budrys.
Vis dėlto iš kitų Europos kraštutinei dešinei priskiriamų partijų AfD išsiskiria savo požiūriu į Rusiją.
„Esą tai didina karo grėsmes ir rizikas, esą yra galimybė bendradarbiauti su Rusija. Tuo AfD išsiskiria net visoje Europoje, kur netrūksta kraštutinių dešiniųjų partijų, bet jų retorika po 2022 metų tikrai keitėsi“, – teigė L. Kojala.