Rusija naudojosi Gudijos teritorija agresijoje prieš Ukrainą, tačiau A. Lukašenkai iki šiol pavykdavo išsisukti nuo tiesioginio jo menkos kariaunos įsitraukimo į karą. Tačiau dabar, kai Rusija faktiškai jau pradėjo naują mobliziacijos bangą, V. Putinas aiškiai duoda suprasti, kad išsisukinėjimų laikas baigėsi ir Gudija turi įnešti savo indėlį ne tik Ukrainoje, bet, greičiausiai, ir Maskvos jau vedamame hibridiniame kare prieš Europą.
Saro (Vokietija) universiteto dėstytojas, politikos ir karybos apžvalgininkas Aleksandras Friedmanas teigia, kad Gudijos diktatorius yra beveik galutinai užspeistas į kampą.
– Kalbama, kad Kremlius ypatingai griežtai reikalauja Gudijos įsijungimo į karą, bet ar yra konkrečių tokių veiksmų ženklų?
– Jau keletą savaičių sklando kalbos, kad būtent apie tai V. Putinas kalbėjo su A. Lukašenka paskutinių susitikimų metu. Tai nepatvirtinta informacija, tačiau labai tikėtina, atsižvelgiant į dabartines aplinkybes. Ar Minskas pradėjo ruoštis karui? Kol kas konkrečių įrodymų aš nematau. Taip, A. Lukašenka stiprina pasienį su Ukrainą, bet šiuos veiksmus galima interpretuoti įvairiai. Viena vertus, tai gali būti požymis, kad A. Lukašenka supranta, kad amžinai išsisukinėti nepavyks ir tam reikia ruoštis, o, kita vertus, jis mato Kremliaus kursą į eskalaciją ir galbūt baiminasi, kad Gudija gali patirti smūgius, o gal net ribotą invaziją iš Ukrainos pusės.
Akivaizdu viena – kariauti jis nenori. Tai patvirtina ypatingai atsargus jo elgesys. Pastebėkite, kad A. Lukašenka visiškai ignoruoja karo ir Ukrainos klausimus savo pasisakymuose. Jis apskritai nebekalba užsienio politikos temomis, o tai tipiškas A. Lukašenkai elgesys, kai jis jaučia pavojų.
– Vargu ar V. Putinui labai reikia, kad Minskas oficialiai paskelbtų apie įsijungimą į Rusijos „specialiąją operaciją“. Ko konkrečiai Kremliui reikia iš A. Lukašenkos?
– Pirmiausia, V. Putinas nori būti šimtu procentų užtikrintas, kad kai tik jam reikės, jis galės pilnai ir visomis prasmėmis naudotis Gudijos teritorija. Antras poreikis – besąlyginė pagalba viskuo, ko reikia Rusijos ekonomikai. Šį reikalavimą A. Lukašenka jau vykdo. Na ir gudų armijos panaudojimo prieš Ukrainą scenarijus taip pat lieka „ant stalo“. Tačiau tai – kraštutinis scenarijus. Rusija tiesiog nori būti įsitikinusi, kad, atėjus laikui, Minskas įvykdys absoliučiai visus ir bet kokius jos reikalavimus.
Apskritai, gudų armijos kokybė tokia „puiki“, kad vargu ar jos dalyvavimas išvis ką nors pakeistų karo eigoje. Be to, tokiu atveju neišvengiami ir dideli nuostoliai gali sukelti Rusijai nepageidaujamą gudų visuomenės reakciją.
Verbuoti gudus į rusų armiją A. Lukašenka ir taip leidžia arba bent jau nelabai tam trukdo. Tačiau tai taip pat nėra rimta paspirtis Rusijai, net neatsižvelgiant į tai, kad vis daugiau gudų susivilioja pasirašyti kontraktą. Jų vis tiek mažai.
Kas lieka A. Lukašenkai? Atsikalbinėti. Sprendžiant iš to, ką matome ir girdime, jis iš visų jėgų įtikinėja V. Putiną, kad visa tai neduos Rusijai jokios naudos ir gali būti net žalinga. Beje, manau, kad ir rusai supranta, kad iš viso to problemų gali būti daugiau, nei naudos iš kelių ar keliolikos tūkstančių gudų kareivių.
– Turbūt saugesnis Minskui būdas „atsipirkti“ nuo Kremliaus būtų Gudijos teritorijos ir infrastruktūros suteikimas kinetinėms Rusijos operacijoms prieš Europos valstybes. Ir rusai būtų patenkinti, ir armijos niekur siųsti nereikia, o ir A. Lukašenka, matyt, rimtai nesibaimina, kad iš europiečių pareis atsakomasis smūgis?
– Tai taip pat yra vienas iš Rusijos tikslų, bet manau, kad A. Lukašenka ir šitam priešinasi. Rusams jis aiškina, kad tai jam gali sukelti naujų problemų, o jei problemos kils A. Lukašenkai, tai atsilieps ir Rusijos interesams. Žinoma, visiškai išsisukti jam nepavyks ir daugiau ar mažiau Gudija privalės dalyvauti Kremliaus užkurtoje eskalacijoje. Juk ir migrantų krizė Baltijos šalių ir Lenkijos pasienyje nėra A. Lukašenkos įnoris. Be abejo, kad tai vyksta iš Kremliaus padavimo. Neabejoju, kad Rusija čia mato perspektyvų „plėtrai“. Pavyzdžiui, kartas nuo karto leisti iš Gudijos į kaimynines šalis „ukrainietiškus“ dronus. Variantų daug. Taip, A. Lukašenka išsisukinės, bet galimybių tai daryti jis turi vis mažiau ir mažiau.
– A. Lukašenka labai mėgsta girtis puikiais santykiais su Kinija, o pastaruoju metu net ir su JAV. Ar jis gali ieškoti užtarimo užsienyje?
– Niekas neketina jo gelbėti nuo Rusijos. Xi Jinpingas gali dar kartą pakartoti, kad „remia Gudijos suverenitetą“, bet šie tušti žodžiai yra vienintelė pagalba, kurios gali tikėtis A. Lukašenka.
Ką A. Lukašenka gali pasiūlyti JAV? Net jei jis prisiektų išduoti V. Putiną ir persimesti į amerikiečių pusę, pastarieji patys puikiai supranta, kaip smarkiai Minskas ir pats A. Lukašenka yra priklausomas nuo Maskvos. Rusiška kilpa jau užveržta taip stipriai, kad jos jokiu pjūklu neperpjausi. Na ir pats A. Lukašenka nesiryžtų tokiam žingsniui. Kai tik ateina sunkūs laikai, jis visada renkasi Rusijos glėbį.