Apie tai rašo leidinys UNIAN, remadamasis „The Economist“ medžiaga.
Čečėnijos sostinėje Grozne karo beveik nejaučiama. Vieninteliai kovų priminimai – plakatai, raginantys žmones stoti į Rusijos armiją, ir reklamos apie pašalpas karo veteranams.
Tuo tarpu R. Kadyrovas ir toliau skelbia karingus pareiškimus. Liepos 18 d. jis pareiškė, kad Čečėnijos specialiosios pajėgos yra pasirengusios vykdyti bet kokius Rusijos vadovybės įsakymus. Anksčiau Čečėnijos vadovas teigė, kad respublika į karą išsiuntė daugiau per 70 tūkst. kovotojų – maždaug 9 proc. vyrų populiacijos.
Tačiau karo aukų statistika nepatvirtina R. Kadyrovo nurodytų skaičių. „Mediazona“ duomenimis, liepos 10 d. buvo patvirtintos 539 čečėnų žūtys. Tai sudaro maždaug 0,2 proc. visų Rusijos karinių nuostolių, nors Čečėnijos gyventojai sudaro maždaug 1,1 proc. Rusijos gyventojų.
Ypatingos priežastys neremti karo
Viena iš šio disbalanso priežasčių gali būti unikali R. Kadyrovo padėtis Rusijos valdžios sistemoje. Po dviejų Čečėnijos ir Rusijos karų nemaža dalis respublikos gyventojų nenori kovoti Maskvos pusėje.
Pats R. Kadyrovas Pirmojo karo metu kovojo kartu su tėvu Čečėnijos separatistų pusėje. Tačiau Antrojo karo metu jo šeima perėjo į Kremliaus pusę. Achmadas Kadyrovas tapo Čečėnijos vadovu, remiamas Maskvos, o po jo mirties 2004 m. valdžia palaipsniui atiteko sūnui, kuris respublikai vadovauja nuo 2007 m.
Už lojalumą R. Kadyrovas gavo didelius finansinius išteklius ir itin plačius įgaliojimus. Vienas iš rezultatų buvo faktinis didelio masto priverstinės mobilizacijos Čečėnijoje išvengimas.
Tuo pačiu metu R. Kadyrovas karą naudoja ir savo valdžiai įtvirtinti. „The Economist“ duomenimis, Čečėnijos valdžios nepageidaujamais laikomi asmenys gali būti verčiami pasirašyti sutartis su Rusijos gynybos ministerija. Tai nusikaltėliai, opozicijos veikėjų giminaičiai ir kiti valdžios nepalankiose pozicijose atsidūrusių grupių atstovai.
„Novaja Gazeta“ duomenimis, rajonų policijos vadams buvo nustatytos kvotos – per mėnesį jie turi surasti 25–50 žmonių, kuriuos būtų galima siųsti į karą. Už atsisakymą dalyvauti kovos veiksmuose esą buvo reikalaujama kyšių.
Viskas, ką esu matęs savo gyvenime, tai karas.
Čečėnijos vizitinė kortelė
„Achmat“ dalinys tapo vienu pagrindinių Čečėnijos dalyvavimo kare simbolių. Jo kovotojai reguliariai pasirodo socialinių tinklų vaizdo įrašuose, demonstruodami savo kovinį parengimą ir deklaruodami dalyvavimą kovinėse operacijose.
Vis dėlto kai kuriuos Čečėnijos dalinius Rusijos kariniai tinklaraštininkai pašaipiai vadina „TikTok“ kariais“, užsimindami apie didelį skaičių surežisuotų vaizdo įrašų ir kovotojų aktyvumą socialiniuose tinkluose.
Pasak „Achmat“ vado, tik apie ketvirtadalis jo kovotojų yra čečėnai. Likę yra verbuojami iš kitų regionų, iš dalies už finansinį atlygį.
Tuo pačiu metu kai kurie čečėnai savanoriškai remia karą. Vienas iš tokių kovotojų, Iljas Džamalutdinovas, prasidėjus didelio masto invazijai, išėjo į frontą, dalyvavo Mariupolio mūšyje ir po sužalojimo grįžo į fronto linijas.
I. Džamalutdinovas saugo vaikystės nuotrauką, kurioje šešiametis berniukas laiko kulkosvaidį Pirmojo Čečėnijos karo fone.
„Viskas, ką esu matęs savo gyvenime, tai karas“, – sakė jis, prisimindamas savo vaikystę.