Šis pareiškimas nuskambėjo Maskvai įspėjus Jerevaną nesiekti gilesnės integracijos į Europą.
Armėnija formaliai yra Maskvos sąjungininkė, tačiau jau ne vienus metus mezga ryšius su ES. Tai vyksta augant nepasitenkinimui dėl to, kad, Armėnijos vertinimu, Rusija nesugebėjo apsaugoti šalies per konfliktus su kaimyniniu Azerbaidžanu.
Rusija, turinti karinę bazę Armėnijoje, vis dar daro didelę įtaką šiai mažai Kaukazo valstybei ir laiko ją savo Eurazijos ekonominės sąjungos (EES) nare.
„Armėnija pirmiausia turi pateikti oficialią paraišką dėl narystės ES“, – deputatams sakė N. Pašinianas.
„Šį procesą galime pradėti artimiausiu metu, ypač atsižvelgiant į skubius mūsų partnerių iš EES prašymus“, – teigė jis.
Premjeras pridūrė, kad pateikus paraišką Armėnijoje būtų rengiamas referendumas dėl narystės.
Rusija ne kartą ragino surengti tokį balsavimą, bet Kremlius nuolat įspėja, kad narystė Vakarų ir Rusijos blokuose yra nesuderinama.
Pirmadienį paklaustas apie šios buvusios sovietinės respublikos siekius stoti į ES, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad abiejų blokų prekybos, sanitarijos ir muitų taisyklės nesutampa.
„Visada rekomenduoju nepamiršti Turkijos ir keleto kitų šalių patirties, kurių paraiškos buvo pateiktos prieš dešimtmečius, tačiau jos iki šiol yra toje pačioje situacijoje“, – sakė D. Peskovas.
Didžiausia Armėnijos varžovė Turkija ES „laukiamajame“ praleido jau beveik 40 metų.
N. Pašinianas, į valdžią atėjęs po 2018 metų gatvės protestų, birželį buvo perrinktas. Be kita ko, jis surengė aukščiausiojo lygio susitikimą su ES vadovais ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Maskva, įvesdama importo ribojimus, padidino spaudimą Jerevanui dėl jo suartėjimo su Briuseliu. Įspėdamas Armėniją, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas birželį pareiškė, kad Armėniją dėl jos eurointegracijos siekių gali ištikti „Ukrainos scenarijus“, sakydamas, kad Rusijos konfliktas su Ukraina prasidėjo dėl pastarosios siekio įstoti į ES.
Naujausi komentarai