Apie būtinybę dalintis naštą užtikrinant nelegaliems migrantams patogias ir saugias sąlygas kairiojo sparno politikai jau kalba iš Europos Parlamento tribūnos. Ką Seutos katastrofa reiškia ES ir konkrečiai Lietuvai, „Kauno dienai“ komentavo advokatas, „Nacionalinio susivienijimo“ partijos pirmininko pavaduotojas Dominykas Vanhara.
– Tai, kas įvyko Seutoje, žiniasklaida dažniausiai vadina „migrantų krize“, o kaip apibūdintumėte jūs?
– Sienos apsaugos žlugimas. Ispanija pasirodė visiškai nepajėgi apginti valstybės sienos.
– Įsivaizduokime, kad 50 tūkst. jaunų gudų prasiveržia per sieną ir ima siaubti Dieveniškes. Lietuva turbūt mėgintų aktyvuoti NATO sutarties 5-ąjį straipsnį. Tačiau Ispanijos valdžia reikalo per daug „nesureikšmina“, premjeras kaltina „mafiją“...
– Pirmiausia reikia pasakyti, kad šią krizę Ispanija prisišaukė pati. Vyriausybė ėmėsi įgyvendinti planą įteisinti neteisėtus migrantus, dėl to apie pusę milijono nelegalų gaus asmens tapatybės dokumentus, leidžiančius jiems ne tik teisėtai būti Ispanijoje, bet ir laisvai judėti po kitas ES valstybes. Įsivaizduokite, kad esate Libijos, Alžyro ar kurios kitos Afrikos šalies gyventojas ir jus pasiekia žinia, kad jei sugebėsite patekti į Ispanijos teritoriją, „geroji“ jos valdžia automatiškai įteiks jums dokumentą, su kuriuo galėsite laisvai keliauti po visą Šengeną. Juk labai tikėtina, kad susigundytumėte tokia galimybe? Taigi, Ispanijos situaciją galima apibūdinti paprastai: premjeras Pedro Sanchezas juos pakvietė ir jie atvyko. Abejoju, ar tokias žmonių mases suorganizuotų kažkokia „mafija“, apie kurią prakalbo P. Sanchezas.
Ispanija yra pavyzdys, kokios pasekmės laukia, kai kraštutinė kairė imasi įgyvendinti savo ideologiją praktikoje. Italijoje į valdžią atėjus dešiniosioms jėgoms, vedamoms Giorgios Meloni, šalis sugriežtino migracijos politiką ir nelegalų srautai ėmė mažėti. Ispanijoje – atvirkščiai.
Pedro Sanchezas juos pakvietė ir jie atvyko.
– Ar Šengeno erdvei priklausanti valstybė apskritai gali imti vienašališkai įteisinti šimtus tūkstančių migrantų?
– Šengeno sutartis įpareigoja kiekvieną valstybę narę užtikrinti išorinių Šengeno erdvės sienų apsaugą. Kol nesi pajėgus įvykdyti šį įsipareigojimą, tavęs apskritai nepriima į Šengeną. Prisiminkime, kad ir Lietuva į ES įstojo 2004 m., tačiau į Šengeno erdvę buvome priimti gerokai vėliau – kai įrodėme, kad galime patikimai apsaugoti išorinę ES sieną ir tvarkingai elgtis Šengeno erdvėje.
– Niekas iki šiol nebuvo šalinamas iš Šengeno. Ar yra veikiantis mechanizmas, kaip tai padaryti?
– Mechanizmas – neaiškus, tačiau Italija jau iškėlė šį klausimą ir jai pritarė Suomija ir Danija. Šios šalys aiškiai pasakė, kad Ispanija, į kairę ir į dešinę dalinanti dokumentus, leidžiančius judėti po Šengeną, negali būti jo dalimi arba jos narystė turi būti bent jau suspenduota. Italija jau ėmėsi konkrečių žingsnių ir sustabdė Šengeno susitarimo su Ispanija galiojimą – visi iš Ispanijos į Italiją atvykstantys asmenys privalės praeiti tapatybės patikrinimą.
– Kol kas tai tik trys valstybės. Ar, politiškai vertinant, europiniu mastu realu kalbėti apie tai, kad Ispanija gali būti pašalinta iš Šengeno?
– Situacija yra beprecedentė ir prognozuoti labai sunku. Kažkokių sprendimų bus ieškoma, bet tai bus labai sudėtingi sprendimai. Pažiūrėkime, ilgus metus Vengrija buvo ES „galvos skausmas“ ir niekas nieko negalėjo su tuo padaryti. Visai gali būti, kad nauju „galvos skausmu“ taps Ispanija. Šiandien matome tiek, kad viena į kairiuosius kraštutinumus nukrypusi valstybė lygioje vietoje kuria dideles problemas visai ES. Priminsiu, kad laisvas žmonių judėjimas yra viena iš pamatinių ES vertybių ir jei Ispanija imasi visiems norintiems dalinti ispaniškus tapatybės dokumentus, šie žmonės laisvai gali vykti ir apsigyventi bet kurioje ES šalyje, įskaitant ir Lietuvą.
– Vargu ar atsiras daug norinčių kraustytis į Lietuvą, bet atsiritus naujai nelegalų bangai, mums greičiausiai vėl bus priminta apie „solidarumą“?
– Taip, pagal Migracijos paktą valstybėms tenka solidarumo pareiga pasiskirstyti atvykėlius tarpusavyje. Tai galime skaičiuoti: jei į Seutą atvyko apie 60 tūkst. nelegalų, ir jei jie nebus deportuojami atgal į Maroką, netrukus Lietuvai teks priimti kokį tūkstantį. Beje, kalbant apie nelegalių migrantų išstūmimą, Ispanija turi pilną teisę tai daryti. 2020 m. Europos žmogaus teisių teismas nutarė, kad Ispanija teisėtai deportavo į Maroką taip pat į Seutą parsiveržusius nelegalius migrantus. Jie vėliau bandė apskųsti šiuos veiksmus EŽTT, bet pralaimėjo.
Šiandien matome tiek, kad viena į kairiuosius kraštutinumus nukrypusi valstybė lygioje vietoje kuria dideles problemas visai ES.
– Tačiau dabartinė Ispanijos valdžia, panašu, apskritai yra labiau linkusi priimti nelegalus, o ne juos deportuoti. Tiesą sakant, su deportacijomis neskuba beveik nei viena Vakarų ir Pietų Europos valstybė, nebent išskyrus Italiją. Tuo metu masinė migracija tęsiasi. Ar tai reiškia, kad su laiku spaudimas tik didės ir Lietuvai vis dažniau bus primenama apie „solidarumą“?
– Tas pats jau buvo 2015–2016 m. su Angelos Merkel „visi laukiami“ politika. Atvyko keli milijonai migrantų ir juos nori nenori teko dalintis visai ES. Šiandien ES pagaliau yra sutarusi bent jau dėl vienos priemonės – leidimo steigti migrantų centrus už ES ribų. Tiesa, tai tik galimybė ir nereiškia, kad visos valstybės skuba ja pasinaudoti. Taigi, kol šis modelis nepradės veikti pilna apimtimi, tol mes ir toliau visi turėsime dalijimosi nelegaliais migrantais problemą.
Lietuva, beje, turi pilną teisę rinktis „lenkišką kelią“ – Varšuva tiesiai šviesiai pasakė, kad nei priims migrantus, nei už juos mokės. Ir paaiškino tai labai paprastai: Lenkija jau priėmė masę tikrų karo pabėgėlių ukrainiečių. Lietuva juk padarė tą patį ir niekieno neprašė „solidarizuotis“, tai kada mes surasime drąsos pasakyti „gana“? Kodėl turime „dalintis“ dar kažkokiais nelegalais, kurie atplūdo dėl vienos konkrečios valstybės pragaištingos politikos?
– Ar mums tai nesugrįš „kitu galu“? Jei mes sakome, kad neturime solidarizuotis dėl migrantų, kažkas mums gali atšauti, kad neprivalo solidarizuotis su mumis gynybos nuo Rusijos grėsmės reikaluose?
– Ispanijos atveju jokio solidarumo mes ir taip nesulaukiame. Madridas aiškiai pasakė, kad neketina gynybai skirti nei penkių, nei dviejų procentų BVP. Jie jau mums pasakė, kad tai ne jų problema ir ne jų reikalas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)