Jis teigė, jog glaudesni ryšiai su žemynu užtikrintų, kad nė viena šalis negalėtų kontroliuoti Kanados rinkų ar pakenkti jos suverenitetui.
Savo kalboje Europos Parlamente (EP) M. Carney ne kartą pabrėžė Europos ir Kanados bendradarbiavimo svarbą.
Visgi virš renginio tvyrojo santykių su JAV, kurie dešimtmečius dominavo Kanados ekonomikoje, tačiau pastaruoju metu vis labiau prastėja, šešėlis.
D. Trumpo įvesti muitai, ekonominių nuolaidų reikalavimai ir nuolatinės kalbos apie Kanados pavertimą 51-ąja JAV valstija paskatino Otavą mažinti priklausomybę nuo kaimynės ir siekti gerokai gilesnių ekonominių, saugumo bei politinių santykių su Europa.
M. Carney parlamente teigė palaikantis Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen trečiadienį pristatytą pasiūlymą, nors ir pripažino, kad „asocijuotosios narystės“ apibrėžimas dar nėra aiškus.
Jis apibūdino savo viziją: glaudesnė integracija prekybos, gynybos, kritinių mineralų, dirbtinio intelekto, energetikos, kosmoso, mokslinių tyrimų ir finansinių paslaugų srityse, kad abi pusės taptų mažiau pažeidžiamos ekonominio bei geopolitinio spaudimo.
Vėliau jis žurnalistams patikslino nesiekiantis visateisės narystės ES.
„Mes nesiekiame galios dominuoti prieš kitus. Priešingai, mes siekiame atsparumo, kad niekas negalėtų kontroliuoti mūsų atvirų rinkų, pažeisti mūsų suvereniteto, grasinti mūsų teritoriniam vientisumui ar pakenkti mūsų laisvėms, demokratijai ir teisinei valstybei“, – teigė premjeras.
Ministras pirmininkas Strasbūre buvo sutiktas itin šiltai – daugelis parlamentarų rikiavosi paspausti jam rankos ar nusifotografuoti. Po kalbos jis buvo pasveikintas stovinčių klausytojų ovacijų bangos, o vienas europarlamentaras netgi buvo apsirengęs Kanados ledo ritulio komandos marškinėliais.
Europa siūlo Kanadai kitą kelią
Trečiadienį U. von der Leyen pasiūlė suteikti Kanadai pirmosios asocijuotosios ES narės statusą – tai būtų naujas, šiuo metu bloko sutartyse neegzistuojantis statusas, kurį dar reikėtų sukurti. Jos teigimu, Europa siekia pakelti santykius su Kanada į „aukščiausią įmanomą lygį“.
Salės priekyje sėdėjęs M. Carney pritariančiai linktelėjo ir atsistojo apkabinti U. von der Leyen, kol europarlamentarai pasiūlymą sveikino aplodismentais.
U. von der Leyen nurodė, kad Kanada ir ES turėtų peržengti dabartinės laisvosios prekybos sutarties ribas ir sukurti „Ateities aljansą“, apimantį „bendros gerovės ir ekonominio saugumo erdvę“.
M. Carney spalio 29–30 dienomis Monrealyje priims ES lyderius viršūnių susitikime, kuriame tikimasi išsamiau aptarti siūlomus naujus santykius.
Kanada į JAV eksportuoja apie 70 proc. savo produkcijos, todėl yra itin jautri D. Trumpo muitams. Otava ėmėsi atsakomųjų veiksmų ir atmetė Vašingtono reikalavimus, kurie, M. Carney vertinimu, kelia grėsmę Kanados suverenitetui.
Europa pasirinko kitą kelią: atidėjo atsakomuosius veiksmus ir sutiko su iki 15 proc. muitais daugumai ES eksportuojamų prekių į JAV.
Pasiūlymui priešinasi D. Trumpas
D. Trumpas užsiminė, kad siūlomas susitarimas su ES galėtų būti laikomas „priešišku veiksmu“, ir pagrasino Europai dideliais muitais, jei šie ketinimai jam pasirodytų esą nedraugiški.
Tai padidino įtampą prieš M. Carney kalbą.
Paklaustas apie D. Trumpo komentarus, M. Carney sakė, kad kanadiečiai vieningai atmeta bandymus iš išorės diktuoti jų valstybės pasirinkimus.
„Kanadiečiai vieningi tuo, kad niekas mums nenurodinės, kokia kalba kalbame. Niekas nediktuos mūsų kultūros ar su kuo galime sudaryti tarptautinius susitarimus“, – teigė M. Carney.
M. Carney subūrė „vidutines galias“
M. Carney ne kartą ragino šalis, kurias vadina vidutinėmis galiomis, priešintis ekonominei prievartai. Sausio mėnesį Pasaulio ekonomikos forume Davose jis įspėjo: kai valstybės derasi vienos su dominuojančia galia, „mes deramės iš silpnumo pozicijos ir priimame tai, kas siūloma“.
Kitą dieną D. Trumpas jį sukritikavo.
Jonathanas Wilkinsonas, paskirtasis Kanados ambasadorius ES, teigė, kad Otava nori „tapti kuo artimesne“ Europai, kartu didinant Kanados nepriklausomybę.
Nors asocijuotosios narystės sąlygos dar neaptartos, Kanada jau žengė didelį žingsnį. Šiemet ji tapo pirmąja ne Europos šalimi, prisijungusia prie ES 150 mlrd. eurų vertės SAFE gynybos pirkimų programos, suteikiančios Kanados įmonėms galimybę dalyvauti bendruose pirkimuose Europai didinant išlaidas gynybai.
Abi pusės taip pat diskutavo apie glaudesnį bendradarbiavimą energetikos, kritinės svarbos mineralų, dirbtinio intelekto ir skaitmeninės prekybos srityse.
„Trumpo administracijos politika ir retorika aiškiai skatina tiek Kanadą, tiek ES įsivaizduoti pasaulį be stiprios JAV lyderystės ir atitinkamai veikti“, – sakė Monrealio McGill universiteto politikos mokslų profesorius Danielis Beland'as.
Toronto universiteto profesorius emeritas Nelsonas Wisemanas pažymėjo, kad M. Carney elgesys su D. Trumpu sustiprino Europos susidomėjimą Kanados lyderiu.
Europiečiai seniai laiko Kanadą šalimi, kuri itin gerai supranta JAV dėl gilių ekonominių ir politinių ryšių. Anot jo, M. Carney pasiryžimas priešintis D. Trumpui, o ne skubiai sutikti su Vašingtono reikalavimais, sustiprino šį suvokimą.
„Carney sumanumas bendraujant su Trumpu patraukė Europos dėmesį“, – sakė N. Wisemanas.
Naujausi komentarai