Berlyno rinkimų institucijos duomenimis, vidurdienį rinkėjų aktyvumas siekė 27,9 proc. – 4,5 procentinio punkto daugiau nei per ankstesnius rinkimus 2023 m.
Balsavimo apylinkės veiks iki 18 val. vietos laiku, tačiau pirminiai duomenys rodo, kad rinkėjai gerai suvokia šių rinkimų svarbą.
F. Merzo krikščionys demokratai (CDU) atkakliai varžosi su Kairiųjų partija dėl Berlyno mero posto, o šiaurės rytinėje Meklenburgo-Pomeranijos žemėje, jei prieš rinkimus atliktos apklausos pasitvirtins, CDU gali pasiekti prasčiausią savo rezultatą Vokietijos žemių rinkimuose nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Tuo metu kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kurią šalies vidaus žvalgybos tarnyba laiko įtariama ekstremistine organizacija, abiejose žemėse tikisi pasinaudoti impulsu po triuškinamos pergalės Saksonijoje-Anhalte. Ten prieš imigraciją nusistačiusi ir Rusijai palanki partija derasi dėl pirmosios nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos kraštutinių dešiniųjų vadovaujamos žemės vyriausybės suformavimo.
Pats F. Merzas pažadėjo likti valdžioje nepaisydamas smarkiai smukusio populiarumo, kurį lėmė nepasitenkinimas stringančia ekonomika ir jo nesugebėjimu sustabdyti kraštutinių dešiniųjų stiprėjimo. Tačiau sekmadienio rinkimų rezultatai gali smarkiai padidinti spaudimą jo partijai kanclerį vis dėlto pakeisti.
Naujausi komentarai