– Ši vasara, ypač Europoje, buvo sudėtinga dėl užklupusių karščių. Prancūziją ir kitas Vakarų Europos šalis apėmė tokia karščio banga, kokios seniai nematėme. Ką šios karščio bangos parodo apie klimato krizės poveikį ir kuo tokie reiškiniai pavojingi žmonių sveikatai?
– Pačios karščio bangos nėra naujiena – jų būdavo ir anksčiau. Tačiau mokslininkai patvirtina, kad tokio masto, rekordus mušančios karščio bangos nebūtų įmanomos be žmogaus veiklos sukeltos klimato kaitos. Dabar jau matome, kad karščio bangos prasideda vis anksčiau, dažnėja ir tampa intensyvesnės. Jos veikia ne tik žmonių sveikatą, bet ir infrastruktūrą, žemės ūkį bei kitas sritis.
– Kokius klimato krizės padarinius jau matome Lietuvoje? Ką atsakytumėte kritikams, kurie sako: „Pažiūrėkite, liepą – 12 laipsnių. Kokia čia klimato krizė?“
– Kai kurie džiaugiasi, kad Lietuvoje jau galima auginti vynuoges, tačiau nustemba sulaukę tradicinės žiemos. Klimato kaita nereiškia vien šiltesnių orų. Ji reiškia, kad išbalansuojama visa klimato sistemos pusiausvyra, todėl orus tampa vis sunkiau prognozuoti ir jiems pasiruošti. Tai kelia didelę riziką infrastruktūrai, žemės ūkiui ir gyventojams, ypač gyvenantiems miestuose.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Klimato kaita vis dažniau vadinama ne tik aplinkosaugos, bet ir visuomenės sveikatos problema. Kokios grėsmės žmonėms kyla dėl karščio bangų ir besikeičiančio klimato?
– Pagrindinės tiesioginės rizikos susijusios su pačiomis karščio bangomis. Didėja saulės ir šilumos smūgio bei dehidratacijos pavojus. Tačiau yra ir netiesioginių rizikų, kylančių dėl kitų ekstremalių reiškinių, pavyzdžiui, intensyvių liūčių ar sausrų. Šie reiškiniai daro poveikį žemės ūkiui ir vandens ištekliams. Liūtys gali apsemti žmonių namus, o užklupus itin smarkiam lietui gyventojai kartais nespėja evakuotis.
– Panašu, kad su tokiais orų ekstremumais teks išmokti gyventi. Ką žmonės galėtų daryti ruošdamiesi tiek dideliems karščiams, tiek liūtims?
– Esame parengę atmintinę, skirtą pasiruošti karščio bangoms ir jas saugiai ištverti. Svarbiausia vengti fizinės veiklos karščiausiomis dienos valandomis, kai saulė yra aukščiausiai danguje. Taip pat svarbu tinkamai gerti vandenį ir atsivėsinti. Dažnai galvojame, kad greitai atsigaivinsime suvalgę ledų, išgėrę labai šalto vandens ar palindę po šaltu dušu. Tačiau staigus temperatūros pokytis organizmui gali sukelti per didelį šoką. Vandenį reikėtų dažnai gurkšnoti nedideliais kiekiais, nepamiršti mineralų, valgyti gaivių vaisių ir daržovių. Mano mėgstamiausias patarimas – dieną uždaryti langus ir užtraukti žaliuzes, kad lauko šiluma nesiskverbtų į vidų. Namuose taip pat padeda vaikščiojimas basomis. Ekstremaliu atveju, pavyzdžiui, važiuojant tik natūraliai vėdinamu traukiniu, gali padėti aplink kaklą apsukta drėgna servetėlė. Tai paprasti ir greitai pritaikomi patarimai.
– Tačiau taip iš esmės kovojame tik su pasekmėmis. Priežastis dažnai sukuriame patys, todėl pokyčiai, ko gero, turėtų prasidėti nuo kiekvieno žmogaus pastangų. Vieni rūšiuoja atliekas, naudoja popierinius šiaudelius, o kiti skraido privačiais lėktuvais ir smarkiai teršia planetą. Ar mažos individualios pastangos iš tiesų ką nors keičia, kai dalis žmonių ir valstybių toliau intensyviai teršia aplinką?
– Kaip aplinkosaugininkė negalėčiau atsakyti, kad individualios pastangos nėra svarbios. Kiekvienas esame aplinkos dalis. Mes sudarome kolektyvą – darbo aplinką, šalį ar visą žemyną. Kiekviena pastanga prisideda prie bendro rezultato. Jeigu kiekvienas šiek tiek prisidėsime, bendras poveikis taps gana reikšmingas. Reikėtų žvelgti iš šios pusės, o ne rodyti pirštais, kas kaltas. Manau, tai yra mūsų sąmoningumo ir atsakomybės prieš ateities kartas klausimas.
(be temos)