Apie tai, ar rekordiniai karščiai Europoje šią vasarą buvo natūralus reiškinys, ar dėl jų kalta žmogaus veikla, su „Žinių radijo“ žurnaliste diskutavo Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros doktorantas Laurynas Klimavičius (toliau – L.K.) ir Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė dr. Audronė Telešienė (toliau – A.T.).
– Ar ši vasara yra kuo nors išskirtinė, ar tai visai dažnas pastarojo meto reiškinys?
– L.K.: Karščio bangos pastaraisiais metais, netgi pastaruosius porą dešimtmečių, yra pakankamai dažnas reiškinys vasarą. Su karščio bangomis esame susidūrę ir Lietuvoje, nors šiemet jų pasitaikė mažiau. Analizuodami duomenis pastebime, kad karščio bangų daugėja, bet ši vasara Vakarų Europoje buvo išskirtinė. Buvo sumušta daug rekordų, daugybėje valstybių užfiksuota aukščiausia maksimali temperatūra per matavimo istoriją. Iš viso Vakarų Europoje nuo gegužės mėnesio buvo užfiksuotos šešios karščio bangos. Tai iš tikrųjų yra labai neįprasta.
– Audrone, ar jūs pastebite, kad pastaruoju metu vasaros yra itin karštos?
– A.T.: Iš tiesų Lietuvos gyventojai galėtų galvoti, kur ta klimato kaita, kur tas atšilimas? Skėčio šią ir praėjusią vasarą mums reikėjo dažniau, nei kepurės nuo saulės, bet tai visiškai nepaneigia klimato kaitos. Reikia plačiau žvelgti laiko rėmuose. Klimato kaitai matuoti naudojame keletos dešimtmečių vidurkius, kurie rodo klimato kaitos tendencijas.
Birželio mėnesį ir Lietuvoje, ir Rytų bei Šiaurės regione stebėjome daug karščių, o liepos mėnesį jų buvo mažiau. Bendrasis Europos vidurkis buvo truputį žemesnis tik dėl to, kad Šiaurės ir Rytų Europoje karščių buvo mažiau. Nepaisant to, matėme didžiausią karštį per stebėjimų laikotarpį. Vidutinė temperatūra kai kur buvo didesnė 3 proc., nei įprastinis metų vidurkis tame sezone. Tai yra tikrai iškalbingi duomenys.
– Kodėl Europą alina rekordiniai karščiai? Ar mes prie to prisidedame, ar tai yra natūralu?
– L.K.: Iš tikrųjų karščius galima susieti su klimato kaita, bet žvelgiant iš meteorologo pusės, karščiai buvo fiksuojami dėl to, kad Europoje susiformavo blokuojantys anticiklonai, kurie atsiranda virš tam tikros teritorijos ir riboja oro judėjimą. Tada ciklonai negali prasibrauti ir karščio išvaryti. Oras anticiklone leidžiasi žemyn, leisdamasis šyla dar labiau, todėl kiekviena karščio bangos diena tarsi didina temperatūrą ir karštį.
Ciklonus, anticiklonus bei visą atmosferos cirkuliaciją lemia atmosferos saujymės, labai greitai judantys oro srautai, kurių judėjimui ir išsidėstymui didelę įtaką daro klimato kaita. Vasaros metu ta saujymė susilpnėja ir tuomet susidaro palankios sąlygos susiformuoti blokuojantiems anticiklonams. Yra pastebimas netgi toks reiškinys, kaip dviguba atmosferos saujymė, kuri lemia beveik visas karščio bangas Vakarų Europoje. Tai tiesiogiai siejasi su klimato kaita bei tuo, kad Arkties regione sausuma šyla sparčiau, nei vandenyno teritorijos.
Vidutinė temperatūra, kurioje mes gyvename, yra aukštesnė, nei buvo praeityje. Todėl kai turime tą karščio bangą, ji yra stipresnė, nei buvo prieš 50 metų. Šiuos reiškinius tikrai galima susieti su klimato kaita.
– Kokios galimos tokių karščių pasekmės Europai? Ar mes turime ruoštis, įsigyti kondicionierius ir morališkai nusiteikti karščiams?
– L.K.: Pasiruošimas yra gerai, bet visiems kondicionierių pirkti nereikėtų. Jie atvėsina, bet vis tiek prisideda prie klimato kaitos. Šiluma tiesiog yra išstūmiama, bet niekur nedingsta.
Poveikis yra tiesioginis. Vis dar skaičiuojamos žmonių mirtys, susijusios su karščio bangomis. Šią vasarą tokių mirčių Vakarų Europoje buvo keliasdešimt tūkstančių. Poveikis pasireiškia per žmogaus sveikatą ir per sausras. Tuomet išdžiūva upės, sutrinka laivyba bei hidroelektrinių veikimas. O žiūrint toliau, gali kilti net socialiniai neramumai. Jei bus mažesnis derlius, žmonės neturės maisto, bus nelaimingi, o tai gali paskatinti emigraciją. Be to, oro temperatūra, siekianti 40 laipsnių, nėra gera žinia turizmo sektoriui.
– Ar mums gręsia tos pačios pasekmės? Galbūt mes kaip tik tapsime patrauklesne šalimi, jei temperatūra pas mus bus 32 lapsniai, o visoje Europoje – 40.
– A.T.: Panašu, kad vasaros turizmas slenkasi į Šiaurę. Su šeima per karščio bangą keliavau po Vieną. Kai vakare buvo 40 laipsnių karščio, pagalvojau, kad tai paskutinis kartas, kai važiuoju taip toli į Pietus. Nors tai buvo tik Viena, nusprendžiau, kad geriau vasarą liksiu Šiaurės Europoje.
Poveikis sveikatai ir mirtingumui yra svarbus ir Lietuvoje. Galutinių skaičių neturime, bet vien birželio mėnesį buvo apie 10 tūkstančių perteklinių mirčių. 9 tūkstančiai mirusiųjų buvo vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės. Anglijos ir Velso mokslininkai paskaičiavo, kad maždaug 40 proc. visų perteklinių mirčių nulėmė intensyvesnės karščio bangos. Tai yra tylioji stichija. Jei prasiaučia potvynis ar uraganas, viskas yra aišku. O karščio bangos tyliai atneša nuostolius tiek sveikatai, tiek žmonių gyvybėms. Negalime pamiršti ir poveikio darbui bei ekonomikai. Įrodyta, kad dėl karščio sumažėja tiek fizinis, tiek kognityvinis darbuotojų pajėgumas. O pasaulinėje ataskaitoje, išleistoje praėjusį gruodį, buvo paskaičiuoja, kad iki 2050-ųjų vien dėl karščio streso pasaulinė ekonomika gali matyti 2,4 trilijonų JAV dolerių nuostolius.
– Ką galime padaryti valstybiniu ir tarpvalstybiniu lygmeniu?
– A.T.: Europos Sąjungoje klimato kaitos politika yra ES kompetencija. Egzistuoja veiksmų rinkinys, skirtas klimato kaitos švelninimui. Čia turime nemažai įrankių, įskaitant ir žaliąjį kursą, ir energetinį perėjimą, ir maisto sistemų pertvarkymą. Šiuo metu yra rengiamas Europos klimato atsparumo ir rizikos valdymo dokumentas. Jis yra diskutuojamas ir labai laukiu, kol bus priimtas. Pagrindinė žinutė yra ta, kad klimato kaitos politika nėra Aplinkos ministerijos reikalas. Tai horizontalus prioritetas. Kartu turi sėdėti sveikatos, švietimo, socialinių reikalų, ekonomikos, energetikos, susisiekimo ir kitų sričių ministrai. Kiekvienoje iš šių sričių yra daug dalykų, kuriuos reikia padaryti, norint tiek sušvelninti klimato kaitą, tiek prisitaikyti prie jos, kadangi išvengti tikrai nepavyks.
2016-2020 Lietuvoje esame turėję Nacionalinį visuomenės sveikatos ir karščio prevencijos dokumentą. Deja, jis yra pasibaigęs, tačiau jame yra gero palikimo. Pavyzdžiui, yra sukurta įspėjimo sistema. Mes gauname žinutes, jei numatomas karštis ar kaitra. Taip pat yra identifikuotos pažeidžiamos grupės. O higienos institutas yra išleidęs rekomendacijas dėl karščio rizikos komunikacijos.
Aš siūlau vėl sukurti ir turėti sisteminį planą, nes tos rekomendacijos žengia toliau. Pavyzdžiui, mums labai trūksta stebėjimo sistemos. Mes nepriklausome mirtingumo stebėjimo tinklui ir negalime po kiekvienos karščio ar kaitros bangos pasakyti, koks buvo perteklinis mirtingumas, kiek padaugėjo greitosios medicinos pagalbos ar kitų dalykų. Lietuva turi metines sveikatos ir klimato kaitos ataskaitas, bet jos neleidžia pasimokyti ir judėti toliau.
Svarbus ne tik nacionalinis, bet ir savivaldybių lygmuo – miestų, teritorijų ir gyvenviečių prisitaikymas tiek prie karščio bangų, tiek kitų ekstremalių orų reiškinių. Reikia investuoti į žaliąsias ir mėlynąsias erdves, kurti šėšėlius bei nepamiršti viešųjų erdvių.
– Kaip galime tvariai apsisaugoti nuo karščio?
– L.K.: Sprendimai yra įvairūs. Labai svarbu mažinti vartojimą, keisti mitybos įpročius ir valgyti daugiau augalinės kilmės produktų. Jei finansai leidžia, galima naudoti saulės ar vėjo energiją bei atsinaujančius energijos išteklius.
Taip pat labai svarbu kalbėti apie tas problemas, šviesti visuomenę, nes tiek klimato kaita, tiek karščio bangos nėra karas ar badas, kurį galima pajausti labai staigiai. Mes pajaučiame tai per ilgesnį laiką. O žmogus yra linkęs greitai pamiršti, kad birželio gale buvo karšta ar kad prieš savaitę buvo audra.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
Naujausi komentarai