Gyventojai neteko žado: maišėsi žemė su dangumi

Veršių kaime šalia Leipalingio audra nuniokojo ištisą mišką.

„Aš per angaro langą žiūrėjau – už 40 metrų jau nieko nebuvo matyti, tiesiog vandens siena ir tamsu“, – pasakojo ūkininkas Žydrūnas Nevulis.

Vietinis ūkininkas sako – maišėsi žemė su dangumi. Audra viską aplink suniokojo vos per penkias minutes.

„Net nesupratau. Buvo truputėlį išnešioti daiktai, kurie nepritvirtinti, lyg ir nieko. Einant tolyn žiūriu, kad miško nėra...“ – prisiminė Ž. Nevulis.

Nuostoliai – didžiuliai. Nuneštas namo stogas, suniokota garažo siena. Ūkininkas pasakojo, kad vėjo būta tokio stipraus, jog viduje buvusios spintelės pro sieną išmestos į lauką.

„Sandėlio stogas miške ant šakų kabo“, – teigė Ž. Nevulis.

„Skarda nešta kelis šimtus metrų ir apvyniota eglė – viena, paskui kita iki pat viršūnės... Tai kokia jėga buvo, kad nuneštų ir dar apvyniotų skardą“, – kalbėjo ūkininko mama Angelė Nevulienė.

Sandėlio stogas miške ant šakų kabo.

Audra ūkio nepasigailėjo. Teko gelbėti gyvulius, o užaugintas derlius sugadintas negrįžtamai.

„Apie 80 tonų grūdų ir jie kiaurai permirkę... Tiesiog vandenyje aruoduose“, – sakė Ž. Nevulis.

Vyras graudinasi. Visą naktį tvarkytis padėjo kiti ūkininkai ir kaimynai.

„Dirbo apie 25 žmonės, subėgę iš visur...“ – pasakojo Ž. Nevulis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Audra Druskininkų rajoną pasiekė apie 19 valandą. Daug žmonių liko be elektros, kelius užtvėrė kritę medžiai.

„Atėjo stichija ir padarė savo darbą. Su savo jėga išvartė medžius, yra nukentėjusios kelios sodybos“, – komentavo Leipalingio seniūnas Antanas Krancevičius.

Tai jau antra audra per mažiau nei savaitę. Šįkart škvalas ir vėtros siaubė Pietų Lietuvą. Daugiausia kliuvo Alytaus, Varėnos, Lazdijų ir Druskininkų rajonams.

„Per pastarąją parą iš viso buvo vykstama 49 kartus į iškvietimus šalinti ant važiuojamosios kelio dalies nukritusių, nuvirtusių medžių“, – sakė PAGD Tarnybos organizavimo skyriaus viršininkas Mindaugas Stakauskas.

Anot ugniagesio, kiek medžių iš tiesų krito, sunku suskaičiuoti, nes atvykę ugniagesiai randa ne po vieną medį.

„Vieno įvykio metu buvo šalinami ir 25 medžiai, ir daugiau“, – pažymėjo M. Stakauskas.

Sinoptikai apie audrą gyventojus įspėjo nuo ryto. Audra atslinko iš Lenkijos. Gyventojai Lietuvoje netruko užfiksuoti pirmųjų orų pasikeitimų.

„Turime užfiksuotus 15–19 m/s vėjo gūsius, tačiau, sprendžiant iš žmonių pranešimų, galime tikrai drąsiai teigti, kad vėjas buvo kur kas stipresnis“, – aiškino Hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Elena Kliukina.

Pasipylė ir pranešimai dėl dingusios elektros. Į tarnybas kreipėsi tūkstančiai gyventojų.

„Buvo apie 2 tūkst., 2,5–2,6 tūkst. klientų. Labai didelei daliai tiekimą atkūrėme dar vakar vakare ar naktį. Kai kur darbus dar tęsiame. Ir atramos išverstos, ir laidai nutraukti, kai kur netgi sutraukyti keliose vietose“, – pasakojo „ESO“ atstovė Rasa Juodkienė.

Audra neaplenkė ir istorinės partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodybos Kasčiūnuose, Varėnos rajone.

„Tokios siaubingos audros, aš manau, nei tėtis matęs, nei aš tikrai nemačiusi“, – sakė Seimo narė, partizano dukra Angelė Jakavonytė.

Partizano dukra pasakojo, kad tuo metu sodyboje buvo visa jos šeima.

„Vaikai vienas per kitą man pasakojo, kaip jie išsigandę spėjo įbėgti ir kaip matė, kad medžiai ant jų namo gali užvirsti“, – prisiminė A. Jakavonytė.

Medžiai krito su šaknimis.

„Ąžuolas per pusę nulaužtas... Medžiai šimtamečiai. Na, tiesiog situacija buvo siaubinga“, – teigė A. Jakavonytė.

Laimei, audra nekliudė naujai pastatyto muziejaus ir vadavietės. A. Jakavonytė sako – lyg žinodami tuo pasirūpino iš anksto ir paklausė ekspertų patarimo.

Na, tiesiog situacija buvo siaubinga.

„Sako: išpjaukit kelis šituos medžius prie vadavietės... Nes iš tikro nebūtų tos vadavietės likę. Tiesiog ją būtų nugriovę“, – pasakojo A. Jakavonytė.

Vaizdais gyventojai dalijosi įvairiuose Lietuvos miestuose. Vilniaus rajono gyventojų neaplenkė ir kruša. Anot sinoptikų, ekstremalių orų ateityje bus tik daugiau.

„Vasaromis vis padažnėja užfiksuojamų viesulų skaičius, kas irgi yra tam tikras indikatorius, kad klimatas keičiasi ir mums reikės kažkaip prie to prisiderinti“, – aiškino E. Kliukina.