Vyriausybės planai didinti etilo alkoholio akcizus augina įtampą tarp stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojų ir aludarių. Verslininkai sutaria vienu klausimu – didesnė mokesčių našta žlugdys verslą.
Biudžeto skyles kamšanti Vyriausybė jau nusprendė kilstelėti akcizus nuo 3840 iki 4140 litų už gryno etilo alkoholio hektolitrą. Jeigu tam pritars ir Seimas, puslitris degtinės brangs apie 0,7 lito, o butelis alaus – apie 0,1 lito. Didžiausi pokyčiai laukia mažų alaus daryklų, kurios neteks iki šiol turėtų akcizų lengvatų. Iki šiol mažų alaus daryklų pirmiesiems 100 tūkst. dekalitrų per metus pagaminto alaus taikomas 50 proc. mažesnis akcizo tarifas, o lengvata gali naudotis daryklos, per metus pagaminančios ne daugiau kaip 800 tūkst. dekalitrų alaus.
Nuo kitų metų svaigalus brangins ne tik akcizai, bet ir iki 19 proc. padidintas pridėtinės vertės mokestis.
Sunerimę gėrimų gamintojai ir importuotojai šiomis dienomis varsto politikų kabinetų duris ir ant stalų kloja pareiškimus, siūlymus ir argumentus, kodėl neturėtų būti didinami etilo alkoholio akcizai. Vieni skundžiasi būsimais nuostoliais, kiti – pirštais bado į konkurentus, iki šiol besinaudojančius palankesnėmis mokesčių sąlygomis.
Laurynas Vilimas, Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas:
Lietuvoje alkoholinių gėrimų apmokestinimo sąlygos labai neadekvačios. Stipriųjų alkoholinių gėrimų akcizo tarifas penkis kartus didesnis nei alaus. Įvertinus nuo šių metų pradžios didėjusius akcizus ir dabartinį siūlymą, alaus akcizas per dvejus metus padidėtų tik 5 centais, o stipriųjų gėrimų – net 3,5 lito. Tai akivaizdus stambiausių alaus gamintojų protegavimas.
Sveiku protu nesuvokiama ir tai, kodėl Vyriausybė nusprendė nenaikinti mokesčių lengvatos sidrui. Toks sprendimas kitų metų biudžetą būtų papildęs apie 50 mln. litų.
Jei būtų pritarta didinti akcizus, dar labiau padidėtų stipriųjų ir silpnųjų alkoholinių gėrimų apmokestinimo nelygybė: per dvejus metus stipriųjų alkoholinių gėrimų kaina būtų padidinta 70 kartų daugiau nei alaus – atitinkamai 3,5 lito ir 0,05 lito. Taigi Vyriausybės siūlymas – puiki Kalėdų dovana šešėlinės rinkos atstovams, jie neabejotinai džiūgaus dėl padidėjusių legalių stipriųjų alkoholinių gėrimų kainų.
Mūsų asociacija siūlo suvienodinti 1 proc. absoliutaus alkoholio apmokestinimo tarifą aluje ir stipriuosiuose alkoholiniuose gėrimuose. Jeigu toks sprendimas būtų priimtas, valstybės biudžetas gautų papildomai 550 mln. litų.
Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių asociacijos prezidentas:
Mokesčių naštos proporcijos stipriesiems alkoholiniams gėrimams ir alui turi būti išlaikytos. Tokios praktikos laikosi daugelis ES šalių, apie tai kalba Pasaulio sveikatos organizacija.
Jie pasisako, kad akcizai turi būti didinami atsižvelgiant į alkoholio kilmę: ar gėrimas natūraliai fermentuotas, ar pagamintas spirito pagrindu. Lietuva pagal suvartojamą stipriųjų alkoholinių gėrimų kiekį pirmauja Europoje, tačiau dabar mūsų valdžia planuoja alaus akcizą proporcingai padidinti daugiau nei stipriųjų gėrimų. Tokia pozicija mus stebina. Skaičiuojame, kad padidinus akcizą, kaip planuojama, butelis alaus pabrangs apie 10 centų.
Manau, Vyriausybė nesvarstys stipriųjų gėrimų gamintojų siūlymų suvienodinti akcizus. To niekur pasaulyje nėra. Taip, Lietuvoje vienas procentas absoliutaus alkoholio stipriuosiuose gėrimuose yra apmokestinamas penkis kartus daugiau nei alaus, tačiau kitose šalyse tas skirtumas dar didesnis. Sakykim, Vokietijoje jis yra 6,6, Latvijoje – 6,4 kartus didesnis. Airijoje, kur skirtumas mažesnis, nuo kitų metų nuspręsta 50 proc. mažinti alaus akcizą.
Nuo šių metų Lietuvoje alaus akcizas buvo padidintas 10 proc., tačiau nuo sausio iki spalio akcizo surinkta vos 6 proc. daugiau nei pernai tuo metu. Spalį rodikliai buvo neigiami. Vadinasi, akcizas slepiamas. Žinau, kad Šiaurės Lietuvoje yra tokių "girdyklų", kuriose bokalas alaus kainuoja litą. Padidinus akcizą alkoholio vartojimo kultūra tik blogės.
Lina Šileikienė, Mažų alaus daryklų asociacijos pirmininkė:
Mažųjų aludarių laukia trigubas smūgis. Valdžia ne tik naikina akcizo lengvatą, bet ir patį tarifą didina. Be to, nuo kitų metų dar didėja PVM. Esant tokioms sąlygoms smulkusis verslas žlugs. Lietuvoje šiuo metu veikia apie 70 mažų alaus daryklų, kurios saugo senąsias klasikinės Lietuvos alaus virimo tradicijas bei paveldą.
Akcizo lengvatas smulkiesiems taiko dauguma ES valstybių. Šiuo metu Lietuvoje ji taikoma įmonėms, gaminančioms iki 8 mln. l alaus per metus. Daugelyje ES valstybių šis limitas siekia 1–3 mln. l per metus. Pavyzdžiui, Anglijoje – iki 1 mln. l per metus, Vokietijoje taikoma lengvata ir įmonėms, kurios gamina net iki 20 mln. l alaus per metus, tik lengvatos dydis priklauso nuo gaminamo alaus kiekio – kuo alaus gaminama daugiau, tuo lengvata mažesnė.
Jeigu Lietuvoje bus suvienodintos sąlygos visiems aludariams, taps aišku, kad valdžia palaiko didžiąsias įmones. Šioms blogiausiu atveju gresia tik nuostoliai, o mums – bankrotas.
Naujausi komentarai