Kad namuose visus metus būtų skalsa, pirmąjį nuluptą kiaušinį prie Velykų stalo reikia supjaustyti į tiek dalių, kiek už stalo sėdi žmonių, ir visiems padalyti po dalelę. Tai tik vienas senųjų gražiausios pavasario šventės papročių. "Klaipėda" praeivių teiravosi, kokių velykinių tradicijų jie laikosi ir kiek apskritai jiems brangi ši šventė.
Lina, farmacijos kompanijos vadybininkė:
– Be abejo, Velykos – labai reikšminga proga. Pirmiausia tai pavasario, šeimos šventė. Labai svarbu, kad visi šeimos nariai gali kartu susirinkti, juk galimybė susieiti pasitaiko ne kiekvieną dieną. Ir aš pati tradiciškai visada važiuoju pas savo artimuosius, visi bendraujame, susėdame prie bendro vaišių stalo. Mėgstame ridenti margučius – tai iš senų laikų išlikusi tradicija, nes šeimoje turime mažų vaikų. O ir visi kiti labai gražiai įsijungiame į šį žaidimą.
Arnoldas, muitinės brokeris:
– Velykų visada laukiame, joms ruošiamės. Tai tampa giminės, draugų susiėjimu. Velykos, kaip ir Kalėdos, man viena svarbiausių švenčių. O jeigu dar pasitaikys geras oras, bus ir pirmieji šašlykai, pirmasis išėjimas į gamtą. Visąlaik su vaikais ridename kiaušinius – tai jau tapo privalomu ritualu. Tradicijomis dažniausiai rūpinasi močiutės, nes jos viską geriau žino, ką pasako, tą ir darome. Velykaujame ir pas draugus, tad kiaušinių atsivalgome visiems metams. Manau, kad Velykų stalas kol kas nebus kitoks nei ankstesniais metais, dar taip blogai nėra. Tačiau situacija kasdien prastėja. Tad gali būti ir taip, kad per kitas Velykas šventinis stalas bus kuklesnis.
Henrikas, statybininkas inžinierius:
– Velykas būtinai švenčiu, man asmeniškai tai labai svarbi proga. Esu tikintis žmogus, ši šventė man asocijuosi su žmogaus atgimimu. Kaip turbūt ir visi lietuviai, laikomės tų pačių tradicijų – dažome kiaušinius, juos valgome, susirenka giminė, draugai, patys einame į svečius. Bažnyčioje apsilankau labai retai, dažniausiai – būtent per Velykas ar Kalėdas. Manau, kad tikėjimo, dvasingumo reikia ieškoti ne bažnyčioje, jis turi būti žmogaus viduje. O dėl krizės velykinis stalas keistis neturėtų, labai stipriai jos nejaučiame. Galiausiai stalas – ne esminis dalykas. Svarbiausia – šventinė nuotaika.
Tomas, įmonės komercijos direktorius:
– Kaip ir kiekvienais metais, tradiciškai visi stengiamės suvažiuoti pas tėvus. Šeima gausi, esame keturi broliai, tad susirenka nemažas būrys. Laikomės ir tradicijų – stengiamės kuo išradingiau nudažyti kiaušinius, juos ridename. Manau, kad velykinis stalas bus ne prastesnis nei ankstesniais metais – turėsime ir kiaušinių, o prie jų – ir majonezo, ir viso kito.
Daiva, administratorė:
– Velykos man – labai svarbi šventė, susijusi su atgimimu ir gamtoje, ir širdyje. Ji ne mažiau reikšminga nei Kūčios ar Kalėdos. Prieš šventę plauname langus, tvarkomės, švarinamės, puošiame namus. Namie būtinai turi būti speciali atributika, tvyroti šventės laukimas. Štai neseniai tradiciškai pasipuošėme velykine puokšte iš sulapojusių beržo šakelių, ant kurių pakabinome dekoratyvinius kiaušinius. Tradicijų laikomės ne todėl, kad taip priklauso, o todėl, kad to norisi. Ir į bažnyčią einame, ir dovanų vaikams parūpiname, ir kiaušinius ridename. Daug dėmesio teikiame ir velykiniam stalui – vis dėlto susirenka gausi šeima. Tačiau visi susiveža kas ką gali. Nemanau, kad šiemet dėl krizės šventinis stalas bus kuklesnis. Niekada jis per daug ir nelūžta nuo vaišių, tačiau bus visko, ko reikia.
Iveta, administratorė:
– Velykos man – tiesiog šeimos susibūrimo šventė, ženklinanti pavasario atėjimą. Tradiciškai dažome kiaušinius, daužome juos vienas su kitu. Senesni šeimos nariai išsiruošia į bažnyčią. Kartu su vaiku laukiame to pasiruošimo, visada išsipuošiame namus. Sproginame beržų šakeles, ant jų pakabiname kiaušinius. Mes šeimoje nelinkę labai sureikšminti, kiek ir ko bus padėta ant šventinio stalo, gal tai aktualiau Kalėdoms. Nemanau, kad šiemet asortimentas pasikeis – kaip ir visada, bus kiaušinių, įvairių saldumynų.
Algirdas, pensininkas:
– Visada švenčiame Velykas, nes tai tradicinė, visuotinė Lietuvos šventė. Kaip ir priklauso, laikomės tradicijų – dažome kiaušinius, vaikai juos ridena, žaidžia kitus žaidimus. Giminė plati, kai suvažiuojame, tai jau nemažai žmonių susirenka. Velykų stalas, manau, bus tradicinis – ką uošvė pagamins, tuo ir vaišinsimės. Nemanau, kad jis bus kuklesnis – aš pats asmeniškai sunkmečio nejaučiu.
Svetlana, slaugytoja:
– Velykas švenčiame du kartus – ir "lietuviškas", ir "rusiškas", kadangi mūsų šeima mišri. Tai labai graži ir svarbi šventė, kurios metu susiburia visa gausi šeima. Jau tapo tradicija, kad artimieji renkasi mūsų namuose. Turime įvairiausių žaidimų, rengiame konkursus, stengiamės, kad būtų linksma – ne tik prie stalo pasėdėti. Ridename margučius, varžomės, kas greičiau nuneš neišmetęs žalią kiaušinį, pripūs balioną, susigalvojame kitokių linksmybių. Šįsyk pirmą kartą Velykų proga eisime ir į katalikų bažnyčią. Nors šiais metais dėl krizės stalas atrodys kukliau, tačiau pagrindinių dalykų – kiaušinių, pyrago – tikrai bus.
Naujausi komentarai