Šių dienų pasaulis nesugebėjo išsaugoti Palmyros triumfo arkos, įspūdingo antikinio paminklo Sirijoje. Jis, kaip ir daugelis kitų UNESCO pasaulio paveldo objektų, nukentėjo pilietinio karo metu: 2015 m. šią arką susprogdino „Islamo valstybės“ (ISIS) kovotojai. Po metų Londone, Trafalgaro aikštėje, buvo atkurta jos kopija – kaip simbolis, kad kultūros vertybės gali būti atkurtos. Tačiau, suvokiant jų naikinimo mastą dabartinių karų kontekste, tai mažai tikėtina.
Galima matuoti savo didybę metrais ir net kilometrais, tačiau tikroji vertė skaičiuojama ne taip.
Naujausi kariniai smūgiai Irane sukėlė rimtą susirūpinimą dėl šalies istorinio paveldo išsaugojimo. Pranešama apie apgadintus objektus, kurie atspindi visos Persijos civilizacijos raidą ir turi išskirtinę vertę pasauliniame kontekste. Baugu minėti skaičius, rodančius paveldo objektų praradimą nuo karo Ukrainoje pradžios. UNESCO patvirtintais duomenimis – 525, Ukrainos institucijos mini 1 600. Precedento Europoje neturintys mastai – ne karo „šalutinė žala“. Tokie objektai kaip Šv. Sofijos katedra ar Odesos istorinis centras yra nacionalinės tapatybės simboliai, tikslingai atakuojami dėl savo simbolinės vertės. Kaip ir tikslingai buvo sunaikintas Ivankovo kaimo istorijos ir kraštotyros muziejus, Mariupolio liaudies buities muziejus. Tai kultūrinis genocidas, kuriuo siekiama sunaikinti ne tik žmones ir infrastruktūrą, bet ir istorinę atmintį. Tai karo nusikaltimas tautos tapatybei. Įvardyti tai – mažiausia, ką galime padaryti. Bent jau šiandien, balandžio 18-ąją, minėdami Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietų apsaugos dieną.
Naujausi komentarai