Šiandien pirkėjai į parduotuvę ateina ne tik apsipirkti. Jie patys skenuoja prekes, sveria vaisius ir galiausiai susimoka.
„Čia nesudėtinga. Savotiška pramoga, galiu pasakyti. Įdomu“, – sakė vyras.
„Greičiau. Tiesiog greičiau ir patogiau, ar ne?“ – svarstė pirkėjas.
Prekybininkai tikina, kad savitarnos kasas renkasi vis didesnė pirkėjų dalis.
„Šiais metais savitarnos kasose fiksuojame 63 proc. visų atsiskaitymų, o praėjusiais metais jų buvo 58 proc.“, – teigė „Maximos“ atstovė Ernesta Vareikytė.
Pasitaiko parduotuvių, kuriose tokiu būdu už prekes susimoka net 90 proc. pirkėjų. Todėl tinklas išbando naują tvarką – rytais ir vakarais veikia tik savitarnos kasos.
„Nuo liepos 1-osios įprastos kasos „Maximos“ parduotuvėse dirba nuo 10 valandos ryto iki 20 valandos vakaro. Tikrai matome, kad pirkėjų srautai yra didesni dieną, o rytais ir vakarais jie yra kur kas mažesni“, – aiškino E. Vareikytė.
Dalis pirkėjų piktinasi. Jie sako vengiantys savitarnos kasų, nes patys nenori būti kasininkais, be to, jose nelengva susigaudyti.
„Suprantate, jau senatvė, aš nelabai moku dirbti kompiuteriu“, – prisipažino vyras.
„Atsiskaitymas įprastoje kasoje man labiau patinka negu savitarna“, – sakė moteris.
„Čia nesąmonė. Kiek kasų pristatyta, o nė viena nedirba “, – piktinosi vyras.
„Reikia galvoti, kur ten tie vaisiai, kaip jie vadinasi, kokia tai bandelė. Aš nežinau, turiu būti įsidėmėjusi, kokia tai bandelė“, – pasakojo moteris.
Kiti prekybos tinklai visiškai uždaryti įprastų kasų neplanuoja, tačiau ieško būdų, kaip apsipirkimą padaryti kuo paprastesnį.
„Turime mobilųjį apsipirkimą. Tai reiškia, kad mobiliuoju telefonu skenuoji prekes, prieini prie kasos, atsiskaitai mobiliąja programėle ir išeini“, – paaiškino „Rimi“ atstovė Dalia Čenkienė.
Panašios tendencijos pastebimos ir kitose šalyse. Naujausias tyrimas rodo, kad 93-uose prekybos tinkluose Europoje ir Amerikoje tradicinių kasų mažėja.
„Tame pačiame Londone tikrai mačiau keletą parduotuvių miesto centre, kuriose jokių kitų kasų nėra – tik savitarna“, – pasakojo „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.
Panašus modelis jau buvo išbandytas ir Lietuvoje. Tačiau, anot D. Dundulio, žmonės piktinosi, todėl teko įrengti vieną tradicinę kasą.
„Šiuo metu 80 proc. apyvartos tenka savitarnai. Žmonės, taip pat ir vyresnio amžiaus, išmoko ja naudotis. Tradicinės kasos poreikio nėra“, – tvirtino „Norfos“ vadovas.
Tyrimo duomenimis, bent 10 proc. pirkėjų prašo pagalbos net ir prie savitarnos kasų.
„Kartais būna sudėtinga – per daug nereikalingų funkcijų. Ypač su kepiniais. Norint atpažinti, kuri tai prekė, tenka pagalvoti ir paieškoti“, – pastebėjo vaikinas.
Tačiau ir čia jau yra sprendimų. Dalis parduotuvių pasitelkia dirbtinį intelektą – prekes atpažįsta kompiuteris. Tiesa, kol kas tik daržoves ir vaisius.
„Matome, kad tikslumas siekia 90 proc. Šis sprendimas dar yra bandymų stadijoje, tačiau, naudojant dabartines technologijas, jį galima įgyvendinti ir kitur“, – teigė D. Čenkienė.
Užsienyje yra ir tokių pavyzdžių, kai į specialią dėžę sudėtos prekės atpažįstamos akimirksniu. Tuomet belieka susimokėti.
„Tikiu, kad galbūt po kelerių metų pamatysime, jog atsiskaitymo visai nebeliks. Tai reiškia, kad bus naudojamos technologijos, kurios leis susidėti prekes į krepšelį, pridėti kortelę ir išeiti“, – prognozavo „Lidl“ atstovas Antanas Bubnelis.
Vis dėlto dalis pirkėjų yra nesąžiningi. Prekybininkai sako, kad per mėnesį savitarnos zonose vidutiniškai praranda apie 5 tūkst. eurų.
„Dažnai sukčiaujama su brangesnėmis prekėmis, tokiomis kaip kosmetika, kava, šviežia mėsa ar žaislai. Pavyzdžiui, pirkėjas padeda prekę ant svarstyklių ir nurodo, kad perka bulves“, – pasakojo E. Vareikytė.
Tačiau ir čia padeda dirbtinis intelektas.
„Jis fiksuoja netipinį pirkėjų elgesį ir informuoja mūsų apsaugą“, – paaiškino „Maximos“ atstovė.
Pirkėjai pastebi, kad savitarnos kasos ne visada yra pritaikytos žmonėms su negalia.
„Jau pradėta diegti didintuvo funkcija ir valdikliai, leidžiantys kasos ekraną valdyti žmonėms, turintiems negalią“, – sakė „IKI“ atstovė Gintarė Kitovė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai