Anksčiau aplinkosaugininkams žvejų Kuršių mariose tekdavo ieškoti. Kadangi marios didelės, juos rasti būdavo sudėtinga. Nuo gegužės viskas paprasčiau – visi versline žvejyba užsiimantys žvejai privalo pildyti elektroninį žurnalą. Jame nurodo, kada išplaukė, kur žvejojo, kiek ir kokių žuvų pagavo bei kada grįžo iš žūklės.
Tad aplinkosaugininkai dabar žino, kad ankstų rytą mariose žuvis gaudo penkios įmonės. O kur tiksliai jos yra, padeda nustatyti modernus inspekcinis laivas.
„Mūsų tikslas dabar yra patikrinti keletą verslinės žvejybos įmonių, atlikti priežiūrą, pakonsultuoti verslininkus, paklausti, kokios bėdos, ką galime padaryti“, – pasakojo Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vitalis Marozas.
Pirmieji užklupti žvejai – šilutiškiai. Jie mariose traukia žuvis iš tinklų. Išvakarėse, dar iki saulės laidos, žvejai tinklus užmetė ir specialiai pažymėjo, kad kiti ant jų neužplauktų. Tinklų akys – 70 milimetrų. Tokių reikalauja aplinkosaugininkai, nes į juos mažos žuvys neįkliūva.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Du eršketus. Jų negalima imti, bet ir neverta – jie dar užaugs“, – kalbėjo žvejai.
Žvejai neslepia – šįkart marios dosnios. Jie pastebi, kad žuvų čia vis daugėja.
„Tikrai labai stipriai padaugėjo, ženkliai. Daugiausia įkliūva karšių – tai pagrindinė mūsų žuvis. Marios dumblėja, todėl karšiai ir karosai čia gyvena, o plėšriosios žuvys pasitraukusios ten, kur gilesnis vanduo“, – pasakojo žvejys.
Žvejai norėtų, kad dažniau įkliūtų sterkų. Šįkart jų – vos penki kilogramai, kai karšių – kone 100 kilogramų. Sterkai už karšius maždaug keturis kartus brangesni.
„Sterką geriau gaudyti, bet jo nėra“, – sakė žvejys.
Aplinkosaugininkai pastebi, kad žvejai įprato laikytis įstatymų. Nelegalūs tinklai mariose taip pat kone išnyko.
„Nelegalūs tinklai nebūtinai priklausydavo verslininkams. Juos užmesdavo žmonės, kurie žuvį gaudydavo nelegaliai. Dabar mariose tai jau retas atvejis, nors prūduose ar tvenkiniuose dar pasitaiko“, – aiškino aplinkosaugininkas Virgilijus Olšauskas.
Tačiau ne visi žvejai šįkart grįžo su laimikiu. Vieni jų liko tuščiomis ir patyrė nemenką žalą – kateriu plaukę pramogautojai sudraskė gaudyklę.
„Reikia teises ne pirkti, o laikyti – tada žinos, kur plaukti. Betvarkė didelė. Gaudyklę suplėšė gerai, darbo dabar daug. Viena tokia gaudyklė kainuoja du tūkstančius eurų – tai skaičiuokite“, – piktinosi žvejys.
Rasti tuos, kurie ant žvejų gaudyklių užplaukia, beveik neįmanoma. Tik kartą tai pavyko padaryti, kai tinklai apsivyniojo aplink laivo sraigtą ir teko kviesti narus, kad šie laivą išlaisvintų.
Tinklus iš marių traukia ir patys aplinkosaugininkai. Senų, pamestų, laivybai trukdančių ir marias teršiančių tinklų čia randama neretai.
„Labai daug tokių tinklų ištraukiame pavasarį, kai su ledonešiu juos atneša iš Kaliningrado srities. Šiemet jų buvo ypač daug. Traukiame, kad neterštų aplinkos, nes į juos įsipainioja žuvys ir paukščiai“, – pasakojo V. Marozas.
Aplinkosaugininkų reidas prasideda anksti, nes ir žvejai į marias išplaukia ankstyvą rytą. Pagal taisykles jie su laimikiu krante privalo būti jau 9 valandą.
Aplinkosaugininkai sustiprintą dėmesį žvejams skiria jau antrą savaitę. Kuršių mariose šiuo metu žvejoja apie 30 įmonių, o pažeidimai fiksuojami retai.
„Pasitaiko smulkių pažeidimų – ne laiku užrašomas svoris ar netinkamas ženklinimas. Stengiamės perspėti, kad pažeidimai būtų pašalinti. Pasitaiko ir šiurkštesnių atvejų, kai bandoma nuslėpti žuvį. Pernai ir užpernai buvome nustatę po vieną tokį pažeidimą“, – teigė V. Marozas.
Pareigūnai tikrina ne tik žvejus. Jie stebi, ar pramogautojai neišsilaipina rezervatuose, taip pat kontroliuoja plaukiojančiuosius, ypač vandens motociklais.
Naujausi komentarai