– Rugpjūčio pabaigoje atliktos apklausos duomenimis, Bažnyčia pasitikėjo 54 proc. apklaustųjų. Liepą tokių buvo 69 proc. Ir, kaip nurodo „Baltijos tyrimai“, tai yra prasčiausias vertinimas per 30 metų, tai yra nuo 1996-ųjų. Kiek įtakos pasitikėjimui Bažnyčia turi dabartiniai galimos pedofilijos skandalai ir kiek tokie skandalai veikia tikinčiuosius?
– Sakyčiau, kad yra du labai svarbūs veiksniai. Vienas – tas, kurį jūs paminėjote. Ir ne tik patys skandalai, bet ir galbūt vyskupų reakcija į juos, kuri nebuvo labai sparti, o visuomenės atsakas į ją irgi nebuvo labai pozityvus. Bet aš pažvelgčiau truputėlį iš toliau. Vis dėlto Bažnyčia ankstesniais dešimtmečiais laikėsi ganėtinai atokiai nuo politikos. Jeigu ji kreipdavosi į Seimą, Vyriausybę, tai pirmiausia klausimais, kurie buvo susiję su religinių bendruomenių statuso reguliavimu, restitucija ir panašiai. Tikrai buvo problemų, kurias po sovietinės okupacijos reikėjo spręsti. Bet į kitus klausimus, sakykime, reaguodavo ganėtinai nedaug.
Buvo tokių išskirtinių atvejų, kai dabartinis kardinolas Sigitas Tamkevičius kartu su tuometiniu kardinolu, Vilniaus arkivyskupu Bačkiu kreipėsi į prezidentą Paksą, ragindami atsistatydinti tos „paksiados“ ar to konflikto atveju. Aš sakyčiau, kad per pastaruosius penkerius, gal septynerius metus vis dėlto Bažnyčios reakcijų į įvairius politinius procesus, dėl kurių visuomenėje yra gana kontraversiškų nuomonių, tikrai buvo. Visokių nuomonių dėl demografijos, šeimos politikos, tam tikrų partijų vertinimo, kurias vieni vadina marginalais, o kiti – kovojančiomis už teisybę. Tų partijų atstovų pasirodymai per atlaidus, pamaldas vėlgi dalį visuomenės turbūt erzina, veikia neigiamai.
– Apklausa rodo, kad labiausiai Bažnyčia pasitiki vyresni nei 65-erių, didmiesčių gyventojai, turintys nebaigtą vidurinį išsilavinimą ir mažiausias šeimos pajamas. Nepasitiki jaunesni žmonės – 30–49 metų, vadovai, specialistai ir turintys mažamečių arba nepilnamečių vaikų. Jūs matote ryšį?
– Aš nesu sociologas, nesu demografas, tad patikimas atsakymas turbūt turėtų būti ne iš manęs. Bet akivaizdu, kad žinia, jog kažkoks asmuo, kuris užėmė specialią padėtį visuomenėje, nesvarbu, ar jis buvo kunigas, mokytojas, treneris ar politikas, pažeidžia tuos žmones, kurie tikrai negali apsiginti, tuos mūsų mažuosius visuomenės narius, akivaizdu, kad tėvų, senelių aplinkoje kyla bendras nepasitikėjimas.
– Kas galėtų padidinti, grąžinti pasitikėjimą Bažnyčia? Ar dabar tas susvyravimas yra ilgesniam laikui?
– Aš sakyčiau, kad pačiai Bažnyčiai ir žmonėms, kurie yra jos nariai, kaip ir aš, tie sociologiniai duomenys nėra labai svarbūs.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Bet aš kalbu apskritai apie bendrą nuotaiką, galbūt tuos pačius įvykius ir bendrą nusiteikimą.
– Tai aš sakyčiau, jeigu nekiltų klausimų, ar Bažnyčia, ar dvasininkai, ar pasauliečiai, kurie yra aktyvūs Bažnyčioje, katechetai ir kiti, yra patikimi, jeigu būtų matoma, kad jie rūpinasi bendru reikalu, kad iš tikrųjų veikia evangelinės tiesos labui, tai, manau, ir platesnės visuomenės pasitikėjimas natūraliai, ne dėl kažkokių specialių priemonių, kurios kelia pasitikėjimą, kažkokių viešųjų ryšių veiksmų, tiesiog pakiltų, gerėtų.
Naujausi komentarai