„Viena yra suklysti ir iš to nepasimokyti, negrįžti prie to, visai kitas dalykas yra suklysti ir tada išsiaiškinti, kas įvyko ir ko galima iš to pasimokyti“, – šią savaitę spaudos konferencijoje sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) licėjaus „Sokratus“ vadovė Vitalija Latožaitė.
„(Tėvai turėtų – BNS) kalbėtis su vaiku, nebarti už prastesnį pažymį, o paklausti, kodėl tai įvyko ir kuo aš tau galiu padėti, kuo mes kiekvienas galime padėti“, – teigė ji.
Be to, anot jos, drįsti klysti turėtų ne tik mokiniai, bet ir mokytojai.
VDU licėjaus „Sokratus“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa rodo, kad daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos gyventojų teigia mokykloje augę aplinkoje, kurioje klysti nebuvo galima, o maždaug kas septintas už klaidas buvo baudžiamas.
Šiuo metu 71 proc. gyventojų savo mokyklinio amžiaus vaikams leistų klysti arba bent iš dalies toleruotų jų klaidas.
Be to, rezultatai rodo, kad visuomenė gana tvirtai pritaria minčiai, jog klaida mokykloje turėtų tapti ne bausmės, o mokymosi galimybe.
Viena yra suklysti ir iš to nepasimokyti, negrįžti prie to, visai kitas dalykas yra suklysti ir tada išsiaiškinti, kas įvyko ir ko galima iš to pasimokyti.
ISM valdybos ir ekonomikos profesorius Modestas Gelbūda pabrėžė, kad skatinant tiek vaikus, tiek suaugusiuosius imtis naujų veiklų, mokytis naujos srities, itin svarbus psichologinis saugumas, leidžiantis žmogui būti savimi.
„Ar jis gali būti savimi tam tikrame kontekste su tuo, ką žino, su tuo, ko nežino ir jaukiai, patogiai, komfortabiliai siekti naujų žinių?“ – kalbėjo M. Gelbūda.
„Vienas iš tokių man esminių mokymosi apibrėžimų – tai yra bandymas daryti tai, ko tu nemoki. Jeigu darai tai, ką moki, tai reiškia, netobulėji. O jeigu nori įgyti žinias, tai turi daryti tai, ko nemoki, ir tai natūraliai reiškia, kad kažkas nesigaus ir kad tai yra tiesiog tobulėjimo kelias“, – pabrėžė profesorius.
Pasak M. Gelbūdos, nuo žmonių drąsos imtis naujų sumanymų priklauso ir šalies konkurencingumas.
„Kuriantys verslus klysta, kuriantys naujus produktus klysta, yra labai daug duomenų apie tai. Kuriantys inovacijas viešajame sektoriuje irgi susiduria ir su pasipriešinimu, irgi kartais klaidų padaro, – kalbėjo jis. – Tad mums tikrai reikia naujo požiūrio į klaidas ir aš manau, kad tai yra būtina sąlyga, kad bendrai ir švietimas, ir bendrai mūsų valstybė judėtų į priekį.“
„Kas yra blogo pakartoti kursą?“
„Omnisend“ bendraįkūrėjo ir „Švietimas numeris vienas“ valdybos pirmininko Ryčio Laurinavičiaus nuomone, atviriau į klaidas reikėtų žiūrėti ne tik kalbant apie mokinius ir jų rezultatus, bet visą švietimo sistemą.
Jo teigimu, pokyčiai švietime negali būti nutarti prie stalo susėdusių specialistų, bet išbandyti ir realiomis sąlygomis.
„Vienas iš tokių dalykų, už ką „Švietimas numeris vienas“ labai advokatuojame, yra pilotiniai projektai. Šiuo metu įvairūs pokyčiai, reformos yra daromos, kai prie stalo protingi žmonės susirenka, nusprendžia, kaip dabar bus ir darome per visą Lietuvą, – teigė R. Laurinavičius. – Niekada taip nesigauna, nes tada tu sau nebepalieki erdvės klaidai arba klaida super brangiai kainuoja.“
„Jeigu tą darai pilotiniais projektais, pradžioje mokykloje, gal savivaldybėje ir panašiai, tu iš tiesų gali pamatyti klaidas, jas ištaisyti ir per visą Lietuvą daryti taip, kaip reikia“, – tikino jis.
Be to, pasak „Švietimas numeris vienas“ valdybos pirmininko, problematiškas požiūris į klaidas atsiskleidžia ir valdžiai vis siekiant nuleisti mokymosi pasiekimų kartelę.
Jo teigimu, vienas iš pavyzdžių – leidimas mokiniams, nepasiekusiems dešimtos klasės egzamine teigiamo rezultato, toliau mokytis 11–12 klasėse, užuot suteikus galimybę pakartoti kursą.
„Mes leidžiame klysti, leidžiame neišlaikyti dešimtos klasės egzamino visiškai net baziniu lygiu ir toliau keliauti į 11–12 klasę, vietoje to, kad sakytume: „Žiūrėkit, suklydo, viskas yra tvarkoje, o kas yra blogo pakartoti kursą?“ – sakė R. Laurinavičius.
„Šiandien tai yra stigma, mes negalime net leisti sau minties, kaip sistema, kad vaikas liks antrus metus toje pačioje klasėje, bet šiaip tai yra tas pats klaidos ištaisymas. Gauna grįžtamąjį ryšį, ištaiso klaidą ir toliau gyvenime eina pasiruošęs“, – teigė jis.
BNS rašė, kad liepos viduryje Seimas socialdemokratų iniciatyva buvo visiškai atšaukęs 2022 metais priimtą ir šių metų rugsėjo 1-ąją turėjusį įsigalioti reikalavimą dešimtokams gauti mažiausiai ketvertą, kad įgytų pagrindinį išsilavinimą.
Šiuos Švietimo įstatymo pakeitimus vetavo prezidentas Gitanas Nausėda bei pasiūlė jų įsigaliojimą atidėti iki 2029-ųjų rugsėjo. Šiam siūlymui savaitės pradžioje pritarė į neeilinę Seimo sesiją susirinkę parlamentarai.
Šiuo metu PUPP yra privalomas visiems dešimtokams, tačiau jo rezultatai iki šiol neturėjo įtakos perkėlimui į aukštesnę klasę ar išsilavinimo pažymėjimo gavimui.
Nuo 2029-ųjų rugsėjo moksleiviai, nepasiekę minimalaus keturių balų įvertinimo, pagrindinio išsilavinimo neįgis.
Bausmes rečiau prisimena bei skiria jaunesni žmonės
Tyrimo duomenimis, 28 proc. apklaustųjų teigė, kad jiems besimokant mokykloje klysti nebuvo galima, o maždaug kas septintas respondentas nurodė, kad už klaidas būdavo baudžiamas. Dar 14 proc. teigė, kad nors klaidos nebuvo toleruojamos, už jas nebuvo baudžiama.
Tuo metu 49 proc. gyventojų teigė jautę, kad klysti buvo galima, 34 proc. respondentų – kad galėjo klysti ir už tai nebuvo baudžiami, o 15 proc. nurodė, kad nors klysti buvo galima, už klaidas vis tiek būdavo baudžiama. Dar 23 proc. apklaustųjų savo patirties neprisiminė arba negalėjo atsakyti.
Tyrimas rodo, kad šiandien gyventojų požiūris į vaikų klaidas yra gerokai palankesnis: paklausti, ar augindami mokyklinio amžiaus vaiką leistų jam daryti klaidas, 71 proc. respondentų nurodė, kad leistų tai daryti arba toleruotų klaidas bent iš dalies.
50 proc. apklaustųjų teigė, kad vaikui leidžia arba leistų klysti, nes iš klaidų galima pasimokyti, 21 proc. – klaidas toleruotų, tačiau labai ribotai.
Tyrimas taip pat parodė, kad moterys dažniau nei vyrai nurodo leidžiančios ar leisiančios vaikui klysti, nes iš klaidų galima pasimokyti.
Tyrimo duomenys atskleidžia ir skirtumus tarp amžiaus grupių: rečiausiai baudimą už klaidas mokykloje prisimena jauniausi, 18–25 metų, gyventojai – tokią patirtį iš jų nurodė 24 proc. Tarp 26–35 metų respondentų už klaidas bausti buvo 29 proc., tarp 36–45 metų – 26 procentai.
Tuo metu vyresnėse amžiaus grupėse ši dalis viršija 30 proc.: baudimą už klaidas prisimena 31 proc. 46–55 metų ir tiek pat 56 metų bei vyresnių gyventojų.
Be to, jauniausi gyventojai ne tik rečiausiai prisimena patys buvę baudžiami, bet ir dažniausiai pasisako už galimybę vaikams mokytis iš klaidų: 58 proc. 18–25 metų respondentų teigia, kad savo mokyklinio amžiaus vaikui leistų klysti, nes iš klaidų galima pasimokyti. Tarp 26–35 metų gyventojų taip mano 48 proc., 36–45 metų – 50 proc., 46–55 metų – 56 proc., o tarp 56 metų ir vyresnių – 45 procentai.
18–25 metų respondentų grupėje nė vienas apklaustasis nenurodė, kad neleistų vaikui klysti ir už klaidą jį baustų. Vis dėlto ir kitose amžiaus grupėse taip manančių gyventojų dalis nedidelė.
Šalies gyventojų tyrimas apie požiūrį į vaikų klaidas atliktas šių metų liepos 18–28 dienomis. Apklausta 1017 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų visoje Lietuvoje. Tyrimas atliktas kombinuotais kiekybinių rinkos tyrimų metodais, taikant kvotinę atranką.
Naujausi komentarai