Kaip trečiadienį pranešė ministerija, finansavimas pirmą kartą bus planuojamas trejų metų laikotarpiui, taip siekiant užtikrinti centrų veiklos tęstinumą, stiprinti jų ryšius su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis bei tarptautines akademines partnerystes.
„Lituanistikos ir baltistikos centrai šiandien atlieka platesnį vaidmenį nei vien studijų ar mokslinių tyrimų organizavimas. Jie telkia tarptautines akademines bendruomenes, stiprina kultūrinius ryšius su Lietuva ir prisideda prie lietuviškos bei baltiškos tapatybės puoselėjimo“, – teigė ministrė Raminta Popovienė.
„Tikimės, kad naujasis finansavimo modelis padės užtikrinti lituanistikos ir baltistikos centrų veiklos tvarumą, stiprins ryšius su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis, skatins bendradarbiavimą su lietuvių diaspora ir sudarys sąlygas ilgalaikėms iniciatyvoms, kurios didina Lietuvos matomumą pasaulyje“, – pridūrė ji.
Pasaulio universitetuose ir mokslo institutuose veikia daugiau kaip 30 lituanistikos ir baltistikos centrų, kuriuose mokoma lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, kultūros, supažindinama su šalies politika ir ekonomika.
Ministerijos teigimu, pagal naują modelį bus finansuojami ne tik ilgalaikiai dėstytojų darbai užsienio centruose, bet ir jų vizitai, stažuotės Lietuvoje, studentų praktikos bei dalinės studijos, mokymo priemonių įsigijimas ir lituanistinės veiklos sklaida.
Taip pat numatoma steigti Kazimiero Būgos vardo profesūrą. Jai būtų skiriamas finansavimas užsienio universitete dirbančiam mokslininkui, kuris dėstytų, vykdytų lituanistikos ir baltistikos tyrimus bei bendradarbiautų su Lietuvos mokslininkais.
Pasak ŠMSM, bus suteikta galimybė patiems užsienio lituanistikos ir baltistikos centrams inicijuoti finansuojamus projektus kartu su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis. Vienam tokiam projektui trejiems metams galėtų būti skiriama iki 360 tūkst. eurų.
Ministerija taip pat numato sudaryti sąlygas steigti naujus lituanistikos ir baltistikos centrus užsienyje, o jų studentams ir užsienio lietuviams išliks galimybė vasarą atvykti į Lietuvą mokytis lietuvių kalbos.
Naujų centrų veiklą būtų galima inicijuoti valstybėse ar regionuose, kuriuose valstybės nustatytas lituanistikos arba baltistikos studijų plėtros poreikis ir yra bendradarbiauti pasirengusi užsienio mokslo ir studijų institucija, turinti reikiamus akademinius bei administracinius pajėgumus.
ŠMSM pabrėžia, jog kartu pradeda veikti ir skaitmeninė platforma „Lituanistica Global“, kurioje bus pristatomi pasaulyje veikiantys lituanistikos ir baltistikos centrai, jų vykdomos studijos, tyrimai bei bendradarbiavimo galimybės.
Naujausi komentarai