Kaip penktadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), projektui numatyta daugiau kaip 4,3 mln. eurų ES investicijų.
„Savanorystė neturi amžiaus ribos. Žmogaus noras padėti, prisidėti prie savo bendruomenės ar išbandyti save naujoje srityje nesibaigia sulaukus trisdešimties“, – pranešime cituojama socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė.
„Priešingai – vyresni žmonės atsineša daug gyvenimiškos ir profesinės patirties, kuri gali būti itin vertinga nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms. Todėl turime sudaryti sąlygas šią patirtį panaudoti prasmingai ir kartu suteikti žmonėms galimybę mokytis, augti ir atrasti naujas veiklos formas“, – sako ji.
Nacionalinė savanoriška tarnyba bus skirta 30 metų ir vyresniems asmenims, norintiems į savanorišką veiklą įsitraukti nuosekliai ilgalaikėje perspektyvoje: šešis mėnesius trunkančios tarnybos metu savanoriai galės pasirinkti 120 arba 240 valandų savanoriškos veiklos programą.
Savanorius lydės koordinuojančiosios ir priimančiosios organizacijos, kurios padės pasirinkti tinkamą veiklą, konsultuos ir užtikrins sklandų įsitraukimą. Savanoriams, mentoriams, kuratoriams ir kitiems su savanoriais dirbantiems žmonėms taip pat bus organizuojami mokymai ir konsultacijos.
Pasak ministerijos, savanorystė naudinga ne tik pačiam žmogui – ji stiprina ir organizacijas, bendruomenes bei visą pilietinę visuomenę.
Pilietinės galios indekso tyrimai rodo, kad savanoriaujantys ir į nevyriausybinių bei bendruomeninių organizacijų veiklą įsitraukę žmonės stipriau jaučia savo, kaip piliečių, galią. Jie taip pat yra labiau pasirengę ekstremalioms situacijoms ir labiau nusiteikę padėti savo šaliai krizės ar karo atveju.
„Tai ypač aktualu šiandien, kai visuomenės atsparumas ir žmonių gebėjimas susitelkti tampa vis svarbesni. Savanorystė yra viena iš formų, leidžiančių žmogui ne tik padėti kitam, bet ir praktiškai patirti, kad jis gali daryti įtaką savo aplinkai“, – teigiama pranešime.
Nors savanoriškoje veikloje dalyvaujančių žmonių Lietuvoje daugėja ilgesnėje perspektyvoje, SADM duomenimis, pastaraisiais metais jų dalis sumažėjo: 2023 metais savanoriavo 17,7 proc. gyventojų, o 2024 ir 2025 metais – 13,8 procento.
Siekiama, kad iki 2030 metų savanoriškoje veikloje dalyvautų 22 proc. Lietuvos gyventojų.
Vienas iš Nacionalinės savanoriškos tarnybos tikslų – prisidėti prie šio siekio, sudarant daugiau galimybių savanoriauti žmonėms, kurie iki šiol į veiklą neįsitraukdavo dėl amžiaus, informacijos stokos ar to, kad jų gyvenamojoje vietovėje nebuvo tinkamų savanorystės galimybių.
Jaunimas Lietuvoje savanoriauja gerokai aktyviau nei vyresni žmonės, todėl naujoji tarnyba padės daugiau dėmesio skirti tai visuomenės daliai, kurios potencialas savanorystėje iki šiol nebuvo pakankamai išnaudojamas.
Didžioji dalis ES lėšų bus skiriama pačiai savanoriškai veiklai organizuoti, savanorius priimančių ir koordinuojančių organizacijų veiklai, jų kompetencijų stiprinimui ir savanorystės plėtrai. Projektą įgyvendins Europos socialinio fondo agentūra.
Nacionalinės savanoriškos tarnybos programos įgyvendinimo pradžia planuojama 2027 metų sausio mėnesį.
Pirmiausia dalyvauti organizacijų vertinimo procese ir įgyti akredituotų koordinuojančiųjų arba akredituotų priimančiųjų organizacijų statusą bus kviečiamos nevyriausybinės organizacijos ir kitos ne pelno siekiančios organizacijos.
Vėliau, suformavus koordinuojančiųjų ir priimančiųjų organizacijų tinklą, Europos socialinio fondo agentūros tinklalapyje bus skelbiamas kvietimas savanoriams pildyti prašymus tapti projekto savanoriais ir dalyvauti Nacionalinėje savanoriškoje tarnyboje.
Tikimasi, kad nauja nacionalinė savanoriškos tarnybos sistema taps ilgalaikiu pagrindu savanorystei.
(be temos)