Naujoji 2026–2027 m. skaitymo ambasadorė, literatūros vadybininkė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė pasiūlė iniciatyvą „Skaitymo valandėlė“ ir pakvietė jaunuosius skaitytojus į skaitymą pažvelgti kitaip – be spaudimo, be privalomų sąrašų ar atsiskaitymų. „Tokios iniciatyvos tikslas – suteikti vaikams ir jaunimui galimybę skaityti tai, kas jiems patinka, kad tą valandą tiesiog susikauptų prie patinkančio skaitomo teksto“, – teigia skaitymo ambasadorė. Tokių šalių kaip Suomija patirtis rodo, kad net pusė valandos skaitymo kasdien turi įtakos ugdant vaikų gebėjimus skaityti.
Įgyvendinant naująją iniciatyvą „Skaitymo valandėlė“, reikšmingai galėtų prisidėti mokyklų bibliotekos: Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacija jau pradėjo skelbti pirmuosius renginius. Studijos rodo, kad mokyklų bibliotekos labai svarbios įtraukiant vaikus į savarankišką skaitymą. Tačiau, žinoma, svarbu ir gal net svarbiausia tai, kiek bendrojo ugdymo mokyklų sistema leidžia integruoti skaitymą savo malonumui į kasdienį vaikų ir paauglių mokymąsi.
Diskusijos rodo, kad Lietuvos mokyklose rasti laiko tokioms iniciatyvoms kaip „Skaitymo valandėlė“ ir dar daryti tai nuolat yra gana sunkiai įgyvendinamas tikslas. Būtų puiku, jeigu pedagogiką studijuojantys studentai imtųsi tyrimo, kaip, remiantis geraisiais kitų šalių pavyzdžiais, laiko ir galimybių savarankiškam mokinių skaitymui būtų galima rasti ir Lietuvos mokyklų kasdienybėje. Taip pat būtų svarbu ištirti, kaip dažnai laiko skaitymui skiria (gali skirti) patys mokytojai.
Skaitymui palanki aplinka
Vertinant vaikų raštingumo gebėjimus, vienareikšmiškai stipresnis veiksnys yra paties vaiko savarankiškas skaitymas. Vadinasi, lengvai prieinami ištekliai (namuose esančios knygos ir jų skaičius) yra svarbu, tačiau dar svarbiau, kad vaikas tas namuose esančias knygas skaitytų. Suaugusiųjų pareiga – užtikrinti, kad įvairaus amžiaus vaikai turėtų pakankamai laiko skaityti ir mokykloje, ir namuose.
Savarankiškas skaitymas mokyklos kasdienybėje
Motyvacija skaityti, laikas, skiriamas savarankiškam giliajam skaitymui namuose ir mokykloje, yra ypač svarbi tema kalbant apie moksleivių skaitymą. 2022 m. Arūno Šilerio publikuotame tyrime vertintas Lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios programos projektas (2021). Po tyrimo pateiktose rekomendacijose nurodoma, kad per visą 5–12 klasių mokymosi laikotarpį nenutrūkstamai turėtų būti sudaromos palankios sąlygos skatinant gilųjį skaitymą: leidžiant rinktis skaitomus kūrinius, skaitymo laiką ir skaitymo veiklos dalyvius, skaityti kūrinius, kurie atitinka mokinio lygį, organizuoti bendras skaitymo veiklas, projektus, aptarimus ir pan. su klasės draugais.
Šie pasiūlymai atspindi esminius faktorius, lemiančius jaunimo motyvaciją skaityti: literatūros aktualumas asmeniniam gyvenimui, platus literatūros kūrinių pasirinkimas, pakankamai laiko skaityti, pasirinkimo laisvė renkantis iš atrinktų kūrinių ir galimybė aptarti skaitinius (apie skaitymą skatinančius veiksnius išsamiai rašyta 2015 m. publikuotoje Švedijos kultūros tarybos leidinių serijos knygoje „Skaitymas kaip tikslas. Apie skaitymo skatinimo metodus ir tyrimus“).
Pasak A. Šilerio, gali būti skiriami du giliojo skaitymo tipai: pirmuoju atveju svarbus intensyvus emocinis išgyvenimas, įsitraukimas, šiam skaitymo būdui parankesni kokybiški grožinės literatūros tekstai. Antruoju atveju skaitytojas susikaupia, atsiriboja nuo išorinių dirgiklių – taip aktyvuojami smegenų procesai, reikalingi ir grožinio, ir informacinio stiliaus įvairaus ilgio tekstams suvokti ir analizuoti. Antrasis tipas dažniau siejamas su išorine, o pirmasis – su vidine skaitytojo motyvacija (skaitymo malonumu), tačiau abiejų tipų giliajam skaitymui būtini geri teksto suvokimo įgūdžiai. Nors abu motyvacijos tipai laikomi reikšmingais skatinant skaitymą, yra požymių, kad vaikai, kurie skaito skatinami išorinės motyvacijos, iš savo skaitymo gauna mažiau, nes išorinių veiksnių motyvuojami skaitytojai labiau linkę skaityti paviršutiniškai.
Iš šio tyrimo rezultatų aiškėja, kad analizuotas Lietuvių kalbos ir literatūros programos projektas buvo palankesnis antrojo tipo giliajam skaitymui. 5–8 klasių programoje giliojo skaitymo forma, siejama su vidine skaitytojo motyvacija ir pasižyminti savanoriškumu, malonumu, yra skatinama. Tačiau I–IV gimnazijų klasėse skaitymo malonumą ir įdomumą užgožia iškeltas tikslas analizuoti literatūros kūrinius kaip meną – atrenkant kūrinius svarbios temos, chronologija, bet nelieka tikslo išlaikyti vidinę skaitytojo motyvaciją, siejamą su skaitymu savo malonumui.
Lėtojo skaitymo svarba
Didelę vaikų ir paauglių savarankiško skaitymo dalį dabar sudaro vadinamasis paviršinis skaitymas – greitojo skaitymo technika, reikalinga norint išgyventi skaitmeninėje civilizacijoje, kai gausybė tekstų kompiuterio ar mobiliojo telefono ekranuose paprastai tik permetama akimis šokinėjant nuo vienos informacijos porcijos prie kitos (pvz., skaitymas socialiniuose tinkluose, žinučių skaitymas). Problema kyla tada, kai greitasis skaitymas išstumia kitus, daugiau dėmesio reikalaujančius skaitymo būdus, skatinančius plėsti žodyną, lavinančius analitinį ir kritinį mąstymą. Juk tam, kad vaikai sėkmingai lavintų, pvz., medijų raštingumo kompetencijas, jiems būtini geri skaitymo gebėjimai.
Analizuodamas, kaip išmanusis telefonas pakeitė pasaulį, socialinės antropologijos profesorius Tomas Hiulanas Eriksenas (lietuvių kalba išleistos jo knygos „Akimirkos tironija“ ir „Ekrano laikai“) rašė: kai nuolat augantis informacijos kiekis perduodamas didėjančiu greičiu, dėl šio krovimo darosi vis sunkiau kurti pasakojimus, sekas, raidą. Dėl skubėjimo ir informacijos antplūdžio nyksta gilumas ir sąsajos – netenkame gebėjimo įžvelgti ryšius, esmę. Todėl toks svarbus tampa dėmesys savarankiškam giliajam skaitymui – ir vaikams, ir juos ugdantiems suaugusiesiems.
Naujausi komentarai