Robertas Kaunas pripažino: gali vėluoti Pereiti į pagrindinį turinį

Robertas Kaunas pripažino: gali vėluoti

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad gali vėluoti „nereikšminga“ kariuomenės nacionalinei divizijai reikalinga infrastruktūra, bet ypatingos grėsmės neįgyti viso operacinio pajėgumo iki 2030-ųjų nėra.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Robertas Kaunas
Robertas Kaunas / R. Riabovo / BNS nuotr.

„Kol kas tokios grėsmės identifikuota nėra. Su kariuomene irgi šnekame, kariuomenė turi namų darbus pasidariusi ir juos vykdo. Divizijos vystymas nėra tik statiniai ir įsigijimai, tai yra ir personalas“, – BNS ketvirtadienį sakė R. Kaunas.

„Šiuo metu visi projektai vyksta ir kažkokio vėlavimo ar ypatingos grėsmės nėra identifikuota. Gal tai labiau yra politikavimas tiesiog“, – pažymėjo jis.

Taip krašto apsaugos ministras kalbėjo po to, kai opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuvos kariuomenės nacionalinė divizija gali nepasiekti viso operacinio pajėgumo iki 2030-ųjų, kaip planuojama.

Politikas teigė, kad taip galvoti verčia „įsigijimų tempai ir ginkluotės atvykimo grafikas“.

Savo ruožtu R. Kaunas nacionalinės divizijos vystymą lygino su Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje procesu, kuriam reikalinga „kai kuri nereikšminga infrastruktūra“ atsiras po 2027 metų.

„Taip ir divizijos atveju – kai kuri infrastruktūra atsiras, tikėtina, gal ir po 2030 metų, bet yra galimi laikini sprendimai. Kaip pavyzdys, konteinerių nuoma, jeigu reikia apgyvendinimo, arba kažkokie kiti laikini sprendimai. Tai yra vertinama ir atliekama“, – pažymėjo ministras.

Paklaustas, ar gaunama signalų iš gynybos pramonės, kad gali vėluoti divizijai reikalinga įranga, jis akcentavo sėkmingas Lietuvos derybas dėl CV90 pėstininkų kovos mašinų pristatymo iki 2030-ųjų, bet negalėjo užtikrinti, kad jos diviziją pasieks laiku.

„Tas po 2030 metų transporto priemonių atėjimas nebūtų reikšmingas ir nekliudytų mūsų operaciniams įsipareigojimams. Tokiu būdu mes susitvarkėme savo klausimus“, – kalbėjo R. Kaunas.

„Tačiau iš esmės pramonė, jeigu imtume visą šalių grupę, negeba pristatyti iki 2030 metų. Jeigu visos šalys norėtų gauti iki 2030 metų, gamintojas negebėtų to pateikti. Lietuva išsprendė derybų būdu, tačiau kitos šalys lieka laukime“, – pažymėjo jis.

R. Kaunas tvirtino, kad Lietuva spaudžia gynybos pramonę didžiąją dalį pirkinių pateikti iki 2030-ųjų, bet karinių pristatymų vėlavimas yra „visos Europos klausimas“.

„Ir šitas klausimas akcentuojamas tiek NATO gynybos ministrų lygyje, tiek mūsų Europos pirmininkavimo darbotvarkėje, (...) nes pramonė turi gebėti gaminti. Ministras nenueis ir nepagamins tos ginkluotės, nors užsakymus mes pateikėme laiku“, – teigė ministras.

„Iš savo perspektyvos viskas, ką mes darome, atitinka mūsų suplanuotą eigą. Bet pramonė lygiai taip pat turi įsipareigoti pristatyti viską laiku“, – pabrėžė R. Kaunas.

Be to, L. Kasčiūnas ketvirtadienį kalbėjo, kad 2028 metais baigiasi Europos Sąjungos išlyga dėl lengvatinio skolinimosi gynybos poreikiams. Konservatorių vedlys kėlė klausimą, ar šios išlygos pratęsimas yra finansų ministro darbotvarkėje.

Pasak krašto apsaugos ministro, jei biurokratiniai susitarimai ribos Lietuvos gynybos įsigijimus, jis ragins nesilaikyti fiskalinės drausmės.

„Jeigu biurokratiniai sutarimai ribos mūsų gynybos įsigijimus, tai nėra gerai. Tokiu atveju aš būčiau pasisakantis už tai, kad jų nesilaikytume, ir tiesiog darytume, pirktume (tai ir tiek, kiek reikia – BNS). (...) Jeigu nėra supratimo, kad ginkluotės įsigijimai ir gynybos stiprinimas yra daug svarbiau ir reikšmingiau negu susitarimai, eilutės dokumentuose, tada mes turime imtis kraštutinių priemonių“, – teigė R. Kaunas.

„Bet aš neabejoju, kad Užsienio reikalų ministerija, Finansų ministerija šitą klausimą yra įsitraukusi į darbotvarkę, ir čia svarbiausia yra bendras europinis sutarimas, nes visos šalys susiduria su tuo pačiu“, – sakė jis, pabrėždamas, kad Lietuvos skola yra viena mažiausių.

Kaip rašė BNS, Lietuvos kariuomenės Pirmoji divizija įkurta pernai, ją siekiama visiškai išvystyti iki 2030 metų. Divizija Lietuvoje steigiama siekiant atgrasyti Rusiją, daugiau nei ketverius metus puolančią Ukrainą.

Apie 20 tūkst. karių turinčią diviziją sudarys trys Sausumos pajėgų brigados – „Geležinis Vilkas“, „Žemaitija“ ir „Aukštaitija“, taip pat artilerijos, inžinerijos pulkai ir žvalgybos batalionas.

Premjero Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybė savo programoje yra įsipareigojusi siekti, jog nacionalinė divizija visą operacinį pajėgumą įgytų iki 2030 metų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų