„Aš manau, kad Bažnyčios vadovai gali apsispręsti dėl tokio tyrimo būtinumo. Valstybės valdymas yra atskirtas nuo Bažnyčios valdysenos, tai yra visai atskiros sritys“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo ministras pirmininkas.
„Mes gyvename teisinėje valstybėje, turime teisinius procesus ir kažin ar valstybės politikai turėtų kištis į Bažnyčios hierarchų sprendimus. Tai yra jų sprendimai ir jie turėtų atliepti visuomenės lūkesčius“, – pridūrė M. Sinkevičius.
J. Olekas poreikio nepriklausomam tyrimui apie išnaudojimo mastą Bažnyčioje nemato
Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako nematantis poreikio plataus masto nepriklausomam tyrimui, siekiant nustatyti seksualinio išnaudojimo mastą Lietuvos katalikų bažnyčioje, ragina palaukti teisinių procesų pabaigos.
„Aš nesakyčiau, kad dabar to reikia. Mums reikia sulaukti teismų procesų. Duokime padirbėti teisėjams ir matysim, ar reikia dar papildomų veiksmų“, – penktadienį žurnalistams sakė politikas, paklaustas, ar Bažnyčia turėtų sudaryti nepriklausomą komisiją.
Aš nesakyčiau, kad dabar to reikia.
Taip jis kalbėjo po susitikimo su Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu.
Pastarasis jau anksčiau šią savaitę interviu naujienų portalui „15min“ sakė, kad dabar netinkamas laikas imtis tokio tyrimo.
Tą jis žurnalistams pakartojo ir po pokalbio su Seimo vadovu.
„Kai kas susižeidžia, duodi pirmą pagalbą, tada ramiai atsisėdi ir žiūri ilgalaikę strategiją. Daug kas sako: nepriklausomą tyrimą, bet kai kalbi su tais žmonėmis, kurie siūlo, jie vartoja užsienio modelius, ne visi jie pasiteisino. Tam, iš tikrųjų, reikia pasiruošti ir tada galima daryti“, – sakė G. Grušas.
J. Olekas tikino iš pokalbio supratęs, kad Bažnyčia atlieka vidinius tyrimus, todėl į juos paragino įtraukti nepriklausomus ekspertus.
„Sakiau ir arkivyskupui, kad jeigu pas juos dabar vyksta kažkoks vidinis tyrimas, tai nepriklausomų žmonių ne iš bažnytinės visuomenės įtraukimas sustiprintų tą skaidrumą ir pasitikėjimą, kurio mes norime“, – sakė politikas.
Anot J. Oleko, susitikimo metu kalbėta, ką galima padaryti siekiant užkardyti seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius. Jo teigimu, sutarta, jog itin svarbu, kad aukos galėtų pasitikėti teisėsauga, šių anonimiškumas būtų išlaikomas, veiktų pranešimo apie tokius atvejus mechanizmai.
„Čia nėra vien Bažnyčios reikalas“, – akcentavo Seimo pirmininkas.
Jis tikino generalinės prokurorės paprašęs, kad ši pateiktų duomenis, kiek 2025 metais buvo nuteistų už seksualinius nusikaltimus, šiuos asmenis išskirstyti profesijomis.
Kaip rašė BNS, šią vasarą teismams perduotos dviejų kunigų bylos, kuriose dvasininkai kaltinami seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus.
Vienas kunigas kaltinamas seksualiniais nusikaltimais prieš 11 nepilnamečių. Teisėsaugos duomenimis, fiksuoti 34 nusikalstami epizodai – nuo vaikų privertimo vartoti alkoholį iki jų seksualinio prievartavimo. Nusikaltimai daryti 23 metus – nuo 2002 metų iki 2025 metų. Ši byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismui perduotoje byloje dar vienas kunigas kaltinamas disponavimu vaikų pornografija, šioje byloje nukentėjusiųjų nėra.
Naujausi komentarai