NATO oro policijos misija Baltijos šalyse pradėta 2004-aisiais. Zoknių aerodrome Šiauliuose visą laiką budėdavo bent keturi naikintuvai. 2014-aisiais, po Krymo aneksijos, oro policijos misija buvo sustiprinta ir išplėsta. Baltijos šalių oro erdvę ėmė saugoti jau aštuoni naikintuvai: keturi Šiauliuose ir keturi Emario bazėje Estijoje.
„Oro policijos misija paprastai yra taikoma tomis normaliomis, taikiomis aplinkybėmis, kai, atsitikus kokiems nors incidentams, naikintuvai palydi“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Tačiau geopolitinei situacijai santykiuose su Rusija kaistant, NATO viršūnių susitikime Ankaroje nuspręsta oro policijos misiją pakeisti į oro gynybos misiją.
„Aš net nežinau, ar čia reikėtų perkirpti juostelę, kažkaip pasakyti: štai tokią ir tokią dieną viskas keičiasi iš esmės. Kadangi ir dabar mes matome, kad, kai kilo incidentai su dronais kaimyninėse valstybėse, tie dronai buvo sunaikinti“, – kalbėjo G. Nausėda.
Išties į Latviją įskridusį droną numušė iš Šiaulių pakilę Prancūzijos naikintuvai. Tad šaudyti jie gali ir dabar, tačiau pakeitus oro policijos misiją į oro gynybos misiją viskas bus dar paprasčiau.
„Procedūros paprastesnės. Oro policija – vienas dalykas: negali numušti oro taikinių be nacionalinių pajėgumų leidimo, o dabar ta grandinė gerokai sutrumpėja“, – aiškino buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas.
Pasak krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, gyventojai didelių pokyčių nepastebės – esmė slypi detalėse. Baltijos šalis ginančios oro pajėgos tiesiogiai patenka į aukščiausio NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vado rankas. Tai esą užtikrins greitesnę ir griežtesnę reakciją į galimas grėsmes.
„Didesnis dronų kiekis, sakykime, matome šalia Lietuvos galbūt didesnį Rusijos oro pajėgų judėjimą – iš karto SACEUR'as gali priimti sprendimus, nelaukiant kažkokių ypatingų politinių momentų“, – sakė R. Kaunas.
Kiti buvę kariškiai akcentuoja, kad ir patys NATO naikintuvų pilotai turės leidimą elgtis kitaip.
„Ginklo panaudojimo taisyklės jau ten kitokios yra, ir pačios procedūros – taikinio aptikimo, identifikavimo ir sunaikinimo“, – sakė buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
„Oro gynybos modelis numato, kad konflikto ir karo atveju bus duodamas tikrai kietas atsakas į bet kokį oro erdvės pažeidimą“, – kalbėjo buvęs Karinių oro pajėgų vadas Edvardas Mažeikis.
Pasiklydęs ar tyčia nukreiptas vienas kitas dronas yra viena, o kaip bus su dažnai provokacijas netoli Baltijos šalių oro erdvės vykdančiais rusų pilotais?
„Atsakikliai išjungti, nesikalba, neatsakinėja, kartais net agresyviai priartėja ir t. t. Tai čia vėlgi, pasikeitus šiai misijai į kovinę, tokių žaidimų jau nebeturėtų būti“, – teigė A. Pocius.
Pasak buvusio Karinių oro pajėgų vado, numušti tokį orlaivį išties bus paprasčiau ir lengviau.
„Tada ir detekcijos priemonių bus daugiau, ir antžeminės oro gynybos priemonės bus platesnio spektro negu dabar mūsų turimos. Be abejo, mūsų galimybės bus platesnės ir tikrai bus efektyviau, jeigu reikės“, – aiškino E. Mažeikis.
Ar NATO naikintuvų gali atsirasti dar daugiau ir ar jie bus dar geriau apginkluoti, neatskleidžiama.
„Aš pirmiausia kalbėčiau apie algoritmus, tačiau neatmestinas variantas, kad tiesiog turėsime daugiau pajėgumų tam, jog galėtume geriau susidoroti su šitais iššūkiais“, – kalbėjo G. Nausėda.
Tačiau atsargos generolas pabrėžia: svarbiausia, kad toks sprendimas apskritai priimtas, o detales vėliau suderins kariuomenių vadai.
„Tai yra NATO sprendimas, ir visiems skeptikams, kurie sako, kad NATO vos ne griūva ir viskas baigėsi, tai svarus įrodymas, kad Aljansas rimtai žiūri į narių apsaugą“, – pabrėžė E. Mažeikis.
Kad Aljanso oro policijos misija būtų pakeista į oro gynybos misiją, Baltijos šalys aktyviai siekė pastaruosius kelerius metus.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
(be temos)