Prieš savaitę Leipcigo oro uoste pasirodęs dronas su sprogmenimis ne juokais išgąsdino vokiečius. Sprogmuo nesuveikė tik per laimingą atsitiktinumą.
„Dronas net buvo atsitrenkęs į vieną iš krovininių lėktuvų, kuriame, tikėtina, buvo sprogmenų ar su kariuomene susijusių prekių. Rasta pažeistų vietų, tačiau sprogmuo paprasčiausiai nedetonavo“, – pasakojo Ukrainoje kariavęs savanoris Arūnas Kumpis.
Anot įtakingo Vokietijos leidinio „Bild“, nepavykusios atakos siūlo galas veda į Lietuvą. Tyrėjai ant drono aptiko DNR pėdsaką.
„Įdomu tai, kad šis DNR pėdsakas jau registruotas Lietuvoje, nors konkretaus žmogaus kol kas nustatyti nepavyko“, – teigė Konrado Adenauerio fondo Lietuvoje vadovė Fausta Šimaitytė.
Negana to, jis sutampa su pėdsaku, kurį teisėsauga rado tirdama bandymą padegti DHL siuntas. Prieš dvejus metus iš Vilniaus į tą patį Leipcigo oro uostą buvo išsiųsti padegamieji siuntiniai. Vienas jų užsiliepsnojo dar prieš kraunant į lėktuvą. Ir vėl tik dėl atsitiktinumo – lėktuvas vėlavo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Įtariama, kad už viso to stovi Rusija, o Lietuvoje teisiami penki asmenys.
„Tai sustiprina įtarimą, kad tai gali būti ne izoliuotas įvykis, bet platesnės sabotažo kampanijos Europoje dalis. Vokietijos žiniasklaida dabar kelia klausimą, ar abu atvejai gali būti tos pačios ar susijusios struktūros dalis“, – aiškino F. Šimaitytė.
Nei Generalinė prokuratūra, nei Valstybės saugumo departamentas sąsajų nepatvirtina.
„Siekdamos užkardyti ir išaiškinti nusikalstamas veikas, tarp jų – ir galimas diversijas, VSD ir kitos Lietuvos institucijos aktyviai bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis. Tiek Europos teisėsaugos tarnybos, tiek žvalgybos dirba kartu ir nuolat keičiasi informacija. Tačiau, vykstant konkretiems tyrimams, daugiau detalių pateikti negalime“, – nurodė Valstybės saugumo departamentas.
Panašu, kad apie konkretų atvejį nebuvo informuotas net premjeras.
„Apie šį konkretų atvejį sužinojau taip pat, kaip ir visuomenė – iš žiniasklaidos“, – sakė premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Išeina taip, kad Rusijos užsakymu samdomi žmonės iš Lietuvos teritorijos vokiečiams galėjo pakenkti jau du kartus. Tačiau M. Sinkevičius priekaištų, kad žvalgyba nesužiūri tvarkos savo kieme, neturi.
„Žvalgyba VSD veikimo lauke ir karinė žvalgyba tikrai dirba tyliai“, – teigė M. Sinkevičius.
Per pastarąsias dvi savaites problemų dėl dronų turėjo ne tik vokiečiai. Dronas krito Lenkijoje, o Bulgarijoje sprogo netoli strateginio dujotiekio.
Ten dabar atostogaujantis konservatorių lyderis teigė, kad bulgarai, kitaip nei vokiečiai, drono savo teritorijoje labai nesureikšmino.
„Bulgarijos atveju tai yra prezidentas, kuris visai neseniai buvo išrinktas ir skelbė, kad nori draugauti su Rusija. Dabar pats gavo provokaciją, diversiją savo teritorijoje“, – komentavo Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
Panašu, kad žvalgybų perspėjimai apie netikros vėliavos operacijas ne tik išsipildė, bet ir apnuogino nemalonią tiesą – prieš dronus Europa kol kas bejėgė.
„Nė kiek neguodžia tai, kad ir kiti nepasiruošę. Turėtume pirmiausia galvoti apie save, kad nebūtume silpnoji grandis“, – pabrėžė A. Kumpis.
V. Putinas įžūliai bando kantrybę, o Europai kol kas tiesiog sekasi. Aukų išvengta, niekas nesusprogdinta.
„Bet sėkmė irgi yra toks dalykas, kuris kažkada baigiasi. Ji negali tęstis iki begalybės, juolab kad intensyvumas auga“, – perspėjo A. Kumpis.
Lietuvoje akyliau saugomi kritiškai svarbūs energetikos objektai. Sustiprinta apsauga numatyta dar savaitei.
„Pratęsimas bus neišvengiamas. Kažkokių esminių pokyčių per pastaruosius kelis mėnesius saugumo srityje nėra“, – sakė M. Sinkevičius.
Svarbiausia, kad dabar V. Putinas jaučiasi nebaudžiamas. Jis gali smogti Europos elektrinėms ar dujotiekiams dronais ir, paprastai tariant, už tai nesulaukti atsako.
„Didžioji problema yra ta, kad NATO yra gynybinis aljansas ir sunkiai rastų algoritmų, kaip sukurti priešininkui asimetrinį atsaką. Kitaip tariant, NATO penktasis straipsnis pradeda veikti, kai užpuolama šalis, o tai dažniausiai reikštų pėstininkų įžengimą į NATO teritoriją“, – aiškino L. Kasčiūnas.
Taigi, ar bus atsakas dėl dronų, sprendžia politikai.
„Rusija tai žino ir todėl tą raudoną liniją vis stumia tolyn“, – teigė L. Kasčiūnas.
Panašu, kad sprendimas gali būti priimtas tik tada, kai kas nors sprogs ar bus sužeistas.
Premjeras, saugumo situaciją aptaręs su prezidentu, nesugebėjo įvardyti, kaip Lietuva reaguotų, jei netikros vėliavos operacija įvyktų būtent čia.
„Sudėtinga atsakyti, kas būtų, jeigu būtų. Man atrodo, visuomenei reikėtų pasakyti ir ją nuraminti, kad nereikia perteklinės ir perdėtos isterijos. Valstybės aparatas veikia, žvalgyba veikia, kariuomenė neatostogauja“, – tikino M. Sinkevičius.
Pastarąsias kelias savaites tiek krašto apsaugos ministras, tiek prezidentas perspėja, kad Rusija svarsto galimybę Baltijos regione ukrainietiškais dronais atakuoti kritinę infrastruktūrą.
Naujausi komentarai