Gamta silpną vietą parodė prieš dvejus metus, o dabar išrašė sąskaitą už neišmoktą pamoką.
2024-ųjų vasarą irgi buvo audra. Žmonės ilgiau nei savaitę sėdėjo be elektros, o atsakingų už tai niekas taip ir nerado.
„Matome, žmonės dirba ir purve, ir dieną, ir naktį“, – 2024 m. liepą kalbėjo tuometinis energetikos ministras Dainius Kreivys.
Situacija pasikartojo, o žalos padaryta dar daugiau. Tačiau visi elgiasi taip, lyg tokį reiškinį matytų pirmą kartą.
„Šita situacija su audra apnuogino senas valstybės problemas, kurios galbūt buvo nespręstos“, – dabar teigė premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Ir vėl kalbama apie tą patį – kabeliavimą, apie tai, kad proskynos Lietuvoje kur kas siauresnės nei Latvijoje ar Estijoje.
„Medžių proskynų platinimas, kas iš tikrųjų Latvijoje tikrai pasiteisina“, – prieš porą metų kalbėjo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.
„Yra ir kitų priemonių – proskynos, proskynų priežiūra“, – dabar tvirtina energetikos ministras Lukas Savickas.
Susidaro įspūdis, kad per dvejus metus vargiai pajudėta iš to paties taško. Labiau ieškoma pasiteisinimų.
„Audrą iš tikrųjų turime du kartus didesnę, negu buvo 2024 metais. Ir tai nėra vien Lietuvos išskirtinumas – lygiai tas pats yra Latvijoje, Lenkijoje“, – aiškino ESO vadovas Renaldas Radvila.
Gal ir ne visai tas pats. Jei elektros tinklai Latvijoje ir Lenkijoje būtų taip nuniokoti, kaimynai nesiųstų į Lietuvą savo specialistų.
„Kelios brigados iš Lenkijos pusės“, – sakė L. Savickas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Praėjusį šeštadienį praūžusi audra vadinama stipriausia per pastaruosius du dešimtmečius. Klausimas, kiek dar dešimtmečio audrų reikės, kad būtų stengiamasi ne tik išsrėbti pasekmes, bet ir pradėta joms ruoštis?
„Kalbėti šiandien apie kaltųjų paieškas tiesiog atrodytų neatsakinga. Šiandien prioritetai yra visai kitokie. Bet lygiai taip pat, suvaldžius padarinius, reikės pagalvoti apie tai, kokios pamokos buvo prieš tai“, – komentavo L. Savickas.
Dešimtys tūkstančių žmonių savaitę gyvena be elektros, nors už infrastruktūros gerinimą moka mokesčius. Per pastaruosius dvejus metus vidutinė elektros skirstymo kaina padidinta beveik 17 procentų, arba 83 centais.
„Atstatymas jau nėra reguliari veikla. Yra metamos pajėgos, dirbama naktimis, savaitgaliais ir galų gale visa tai apmokės tas pats tarifas. Tai nebus apmokėta iš kažkieno asmeninės ar kitos kišenės“, – aiškino ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas.
Dabartinis ESO vadovas pareigas eina beveik ketverius metus. Pernai su priedais kas mėnesį uždirbo maždaug po 10 tūkstančių eurų į rankas.
„Vadovas visą laiką prisiima atsakomybę“, – sakė R. Radvila.
Nei jo, nei „Ignitis“ vadovo, kuriam pavaldi ESO, atsakomybės niekas neprašė ir po ankstesnės audros. Ministrai vadovų atleidinėti negali. Tokius klausimus turėtų kelti nepriklausomos valstybinių įmonių valdybos, kurios ir yra atsakingos už krizių valdymą.
„Kai tik ateina krizė, kažkur tos valdybos pranyksta – jos nei kalba, nei sprendžia. Toje „Ignitis grupės“ valdyboje daugelis narių yra užsieniečiai. Galbūt net jie nežino, kas šiuo metu vyksta, ir net nesupranta tos problemos masto, nes atvyksta čia tik posėdžių metu ir jiems pateikiama graži informacija apie visą veiklą“, – pastebėjo D. Misiūnas.
Yra ir dvigubi standartai. Dabar kaltų neva žadama ieškoti atkūrus elektros tiekimą.
O štai nutekėjus Registrų centro duomenims, galva krito kone tą pačią dieną. Politikų spaudžiamas tuometinis Registrų centro vadovas iš darbo išėjo pats.
Naujausi komentarai