Diskusija dėl Seimo narių ir prezidento atostogų į viešąją erdvę sugrįžo Prezidentūrai pranešus, jog Gitanas Nausėda rugpjūčio 3–10 dienomis dirbs nuotoliniu būdu iš Madeiros.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius šią savaitę teigė, jog neplanuoja inicijuoti įstatymų pakeitimų dėl atostogų Seimo nariams ir prezidentui.
„Jeigu įstatymų leidėjai nuspręs, kad reiktų sureguliuoti (atostogas – BNS), jie tokios iniciatyvos imsis“, – žurnalistams sakė jis.
Prezidento įstatymas nenumato atostogų šalies vadovui, taip pat Seimo statute nėra įteisintos parlamentarų atostogos. Tuo metu Vyriausybės įstatymas numato, kad Ministrų kabineto nariai turi teisę į 20 darbo dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas.
Atostogų klausimą ketina aptarti
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūno pavaduotoja, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė Violeta Turauskaitė BNS šią savaitę teigė, jog su frakcijos kolegomis neturėjo diskusijos dėl Seimo narių ir prezidento atostogų reglamentavimo.
„Nusistovėjusi tvarka, kad oficialių atostogų nėra, yra tokia įvairiapusiška. (...) Seimo darbą apibrėžia Konstitucija, kada yra oficialiai posėdžiaujama ir kaip reikėtų įtvirtinti, ar tos atostogos būtų galimos tik tarpsesijiniu laikotarpiu? (...) Žmonės, kurie ir yra išrinkti, turbūt mes esame pasiruošę pagelbėti ar išklausyti kažką vos ne 24 valandas per parą“, – sakė ji.
Paklausta, ar reikėtų peržiūrėti Konstituciją ir reglamentuoti prezidento atostogas, socialdemokratė tikino, jog tai nėra pagrindinė tema, kurią politikai šiuo metu turėtų aptarinėti.
„Turbūt kiekvienas žmogus turi teisę surasti tą tokį lengvesnį periodą, kada galėtų suderinti pagrindinius darbo reikalus su galimybe kažkiek pailsėti. Žiūriu teigiamai į tai, kad prezidentas dirba nuotoliniu būdu. (...) Čia turbūt nėra prioriteto klausimas, bent jau mano požiūriu, nes iš tiesų dėl prezidento tada reikėtų galvoti, ir kas jį pavaduoja, ir kaip pavaduoja, ir kaip tai turėtų būti“, – aiškino politikė.
Tuo metu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Domas Griškevičius teigė, jog artimiausiu metu ketina su frakcijomis kalbėtis, kaip jos žiūrėtų į atostogų Seimo nariams įteisinimą.
„Tų bandymų vienų ar kitų yra buvę praeityje, bet jie baigėsi nesėkmingai. Tai pirmiausia turbūt reikėtų gauti frakcijų matymą, kaip jos įsivaizduoja, ar toks sprendimas galimas, jeigu taip, (...) logiška žiūrėti, kaip yra sureguliuoti šie klausimai ir Europos Sąjungos šalyse“, – BNS sakė politikas.
Anot jo, Europos Parlamento nariai atostogas turi, tačiau Vakarų Europos parlamentų nariai dažniausiai oficialiai neatostogauja.
„Visada atsiranda techninės detalės, pavyzdžiui, numatomas tam tikras atostogų laikas. Tada klausimas, o tai kiek gi dienų numatyti, tarkime, tiems patiems Seimo nariams ar prezidentui atostogų? (...) O jeigu Seimo narys atostogauja, yra paskirtos atostogos, bet šaukiamas neeilinis posėdis. Kaip tada?“ – klausė D. Griškevičius.
„Kadangi kadencija yra ribota – ketveri metai Seimo nariui, prezidentui – penkeri, ar nenutiktų taip, kad tiesiog tos atostogos nebūtų formaliai naudojamos ir tiesiog kada baigtųsi kadencija ir jeigu yra neperrenkamas (politikas – BNS) toliau, būtų išmokėta, kada jau baigė savo darbą, už nepanaudotas atostogas (išmoka – BNS)?“, – svarstė jis.
Paklaustas, kaip vertina situaciją, kai Vyriausybės kabineto nariai atostogas turi, o Seimo nariai ir prezidentas – ne, D. Griškevičius pabrėžė kiek kitokią institucijos specifiką.
„Vyriausybėje ministrais gali būti ne tik Seimo nariai, ne tik renkami asmenys. Jie gali būti paskirti ir dabar ministrų gi eilę turime, netgi dauguma yra ne Seimo nariai“, – nurodė jis.
Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė, Seimo pirmininko pavaduotoja Aušrinė Norkienė teigė, kad „valstiečiai“ neketina išrinktų pareigūnų atostogų klausimo sugrąžinti į politinę darbotvarkę.
„(Dėl prezidento – BNS) tikrai diskusijų jokių nebuvo ir iki šiol tos problemos kaip ir nežvelgdavome. (...) Su kiekviena vasara ta tema dėl Seimo narių atostogų vėl iš naujo sugrįžta. (...) Praėjusioje kadencijoje bandėme sureguliuoti, buvome paruošę įstatymo projektą, dirbome visų frakcijų atstovai, bet, deja, Seimas tam nepritarė. (...) Yra ir Konstitucinio Teismo išaiškinimai. Ir jeigu taip žiūrėti plačiau, kaip kitų šalių parlamentai Europoje dirba ir turi atostogų, tai dauguma dirba tą visą kadenciją be atostogų“, – kalbėjo A. Norkienė.
„Nusprendęs būti tautos atstovu, tai tiems keturiems metams supranti, kad tu dirbsi ir tą laiką tarp sesijų planuosiesi asmeniškai. Tai tą dabar tiek metų nuo nepriklausomybės ir darome“, – sakė ji.
Mano, kad yra svarbesnių klausimų
Pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūno pavaduotojo Mindaugo Lingės, kalbant apie prezidento atostogas, buvusių šalies vadovų poilsio praktika nesukūrė prielaidų, jog tai didelė problema.
„Turbūt yra sąmoningas apsisprendimas eiti į pareigas, kuriose nenumatyta jokia tiesioginė atostogų galimybė. Tai bandyti paskui kažkaip laviruoti esamame reguliavime, turbūt individualaus vertinimo klausimas. Ir ypatingai keistai atrodo prezidento pasirinkimas šių atostogų formate, pavadinant tai darbu nuotoliu iš egzotiškos salos, kai jis pats kelias savaites prieš pareiškia įspėjimą tiek valstybei, tiek visuomenei apie galimas grėsmes ir provokacijas“, – sakė politikas.
„Konstitucija visiems galioja ta pati ir turbūt labiausiai ją išpildė Dalia Grybauskaitė, sąmoningai atsisakiusi tokių išvykų, kurios būtų ilgesnio laikotarpio. Ji organizuodavo mažesnio intensyvumo darbotvarkę kelias savaites vasaros laikotarpiu, bet būnant Lietuvoje ir suprantant, kad pareigos nenutrūksta“, – nurodė M. Lingė.
Konservatorius pabrėžė, kad šiuo metu klausimo dėl prezidento atostogų nereikėtų eskaluoti.
„Valstybei šiuo metu reiktų dėmesį koncentruoti tikrai į kitus dalykus. Čia yra antraeiliai klausimai, ypač tų pačių grėsmių (akivaizdoje – BNS), apie kurias prezidentas įspėjo viešai, kas gali laukti Baltijos valstybių. (...) Man atrodo, kad jei mes dabar dėmesį perkalibruotume į tai, kaip čia sureguliuoti geriau atostogas, mes neatrodytume adekvatūs“, – sakė politikas ir pridūrė, kad tokios pat pozicijos laikosi ir dėl Seimo narių atostogų reguliavimo.
Opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen BNS pripažino, kad jos frakcija neketina kelti poreikio reglamentuoti atostogas, nes nėra sprendimo, kuris galėtų pagerinti dabartinę situaciją.
„Seimo narių pareiga yra visą laiką būti ar turėti galimybę būti darbo vietoje, jeigu kyla kažkas nenumatyto, kažkokia krizė, ir su reglamentuotomis Seimo narių atostogomis yra bėda, kad jeigu, tarkime, 50 proc. išeis atostogauti, kaip atrodytų praktikoje, pavyzdžiui, neeiliniai posėdžiai?“ – klausė liberalų vedlė.
„Kalbant apie žmonių pasitikėjimą politikais, parlamentarais, kiekvienas gali patikrinti, kiek jų išrinkti atstovai dirba, pasisako vienais ar kitais klausimais, kiek aktyviai dalyvauja įvairiose temose. Mano galva, tokie demokratiniai viešumo kontrolės įrankiai yra pakankami kalbant apie politikų aktyvumą“, – kalbėjo ji.
Kalbėdama apie prezidento atostogas, politikė pabrėžė, kad visi valstybės vadovai turi teisę pailsėti.
„Valstybės vadovai turi turėti galimybę atostogauti, bet manau, kad buvo padaryta klaida, sakant, kad į Madeirą yra važiuojama darbuotis nuotoliniu būdu. (...) Prezidentas Valdas Adamkus buvo parodęs tokį gerą pavyzdį, jis išvykdavo atostogų ir būdavo aiškiai pasakoma, kad prezidentas tam tikrą savaitę atostogaus. Ir niekam dėl to nekildavo klausimų“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.
Opozicinės „Nemuno aušros“ frakcijos narys, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko pavaduotojas Tadas Sadauskis pripažino, kad dabartinė prezidento ir parlamentarų atostogų tvarka „nėra pilnai išdirbta ir reikėtų aiškesnio jos reglamentavimo“.
„Aišku, čia ta diskusija ne nauja, ji kiekvieną kartą vis atsinaujina. Galbūt ir reikėtų reglamentuoti aiškiai, kas yra tos atostogos ir kada galėtume jas galbūt mes turėti, arba neturėti jų, kažkokio aiškumo galbūt reikėtų“, – BNS sakė jis.
„Galbūt ir turėsime diskusiją, bet kol kas jokių iniciatyvų tikrai negaliu pasakyti, ar jos bus, ar nebus“, – teigė „aušrietis“.
Konstitucija numato, kad Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato įstatymas. Dabar iš dalies šie klausimai sureguliuoti Seimo statute, jis turi įstatymo galią, tačiau specialaus įstatymo parlamentarai nepriima jau ne vieną kadenciją.
2005 metais Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo narių veiklos nepertraukiamumas nereiškia, jog Seimo narys negali pasinaudoti jam priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat į kasmetines mokamas atostogas.
Jis savo nutarime pažymėjo, jog Seimo nario atostogų įstatyminis įtvirtinimas užtikrintų, kad nebebūtų prielaidų laiką tarp Seimo sesijų nepagrįstai traktuoti kaip laiką, prilygstantį atostogoms ar kitokiam poilsiui.
Politikai bandė ne kartą spręsti savo atostogų įteisinimo klausimą, tačiau nesutardavo dėl jų ilgio ir modelio, kaip užtikrinti Seimo darbo nepertraukiamumą. Įvairiose kadencijose atmestas ne vienas su tuo susijęs įstatymo projektas.
(be temos)