Ekonomika ir teisė
Anot jos, šiandien teisės ir finansų laukas plečiasi taip sparčiai, kad sėkmingam darbui nebeužtenka vadovautis vien sausais įstatymų straipsniais – šiuolaikiniam ekspertui būtinas platus požiūris ir gebėjimas priimti netradicinius sprendimus. Pašnekovės teigimu, dinamiška universitetinė aplinka ne tik suteikia teorinį pamatą, bet ir išmoko to, kas svarbiausia kiekvienam šiuolaikiniam teisininkui – drąsos kvestionuoti, analizuoti ir ieškoti sprendimų ten, kur nėra jokių išankstinių precedentų.
Būtent praktinis žinių poreikis dirbant FNTT paskatino ją sugrįžti į universitetą ir baigus VDU ekonomikos studijas pasirinkti visiškai naują – teisės – studijų kryptį.
„Pradėjusi dirbti FNTT, naiviai maniau, kad man reikės tik ekonomikos žinių, bet supratau, kad teisinių žinių man reikia beprotiškai daug. Tačiau kai ateini studijuoti jau turėdamas darbo patirtį ir profesinių žinių, į viską žiūri kitaip. Tu jau nesi „žalias“ ir turi bagažą, todėl iš dėstytojų nori pasiimti viską, klausi labai tiksliai, konkrečiai ir remdamasis praktika“, – aiškina teisininkė.
Pabandžiusi studijuoti teisę Mykolo Riomerio universitete, R. Molienė galiausiai VDU ne tik baigė ištęstines magistrantūros studijas „Baudžiamoji ir verslo teisė“, bet ir nusprendė Teisės fakultete tęsti doktorantūros studijas.
„Anksčiau galvodavau: jei yra teisės aktas, jei jis galioja – mes jo nekvestionuojame. Studijose atsirado drąsa suprasti, kad ne viskas, ką priima teisės aktų leidėjas, yra teisinga ir veikia praktikoje. To anksčiau tikrai neturėjau“, – teigia pašnekovė.
Netradicinis mąstymas
R. Molienė pabrėžia, kad tarpdisciplininis išsilavinimas, sujungiantis verslo procesų supratimą ir teisinį reguliavimą, ugdo universalius įgūdžius, kurie vėliau leidžia veikti įvairiose srityse – finansų sektoriaus, bankininkystės, advokatūros, teisėsaugos institucijų ir tarptautinių tyrimų jose. Kaip pavyzdį ji mini gebėjimą sklandžiai rašyti teisine kalba, dirbti komandoje ir viešai kalbėti.
Nors šiandien šios kompetencijos jai, kaip vadovei ir tyrėjai, padeda spręsti sudėtingiausius iššūkius, ji neslepia, kad studijų pradžioje į grupines užduotis žiūrėjo su tam tikru skepticizmu: „Buvo daug grupinių darbų, kurių aš labai nemėgau, galvojau, kam man to reikia, aš pati viena galiu viską padaryti. Taip pat nuolatiniai pristatymai, namų darbai, bylų analitika, teismų praktika – pradžioje tai net erzino. Tačiau tik vėliau supratau, kiek daug tai davė. Įgijau viešojo kalbėjimo įgūdžių, kurių net nesitikėjau šiose studijose lavinti.“
Ne mažiau įgūdžių suteikė ir vizituojantys dėstytojai iš užsienio. „Prisimenu, kai prasidėjo pirmasis studijų dalykas anglų kalba, supratau, kad bendrinę kalbą moku gerai, bet teisinėje kalboje yra specifinių terminų, kurių aš nežinojau. Be to, galimybė klausyti tokių dėstytojų paskaitų natūraliai padeda peržengti nacionalinės teisės ribas“, – teigia tyrėja.
Viešojo kalbėjimo ir darbo komandoje įgūdžiai, ES teisės išmanymas padėjo R. Molienei siekti FNNT Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vadovės pareigų. Tačiau universiteto suteiktas gebėjimas mąstyti plačiau tapo esminiu lūžiu jos karjeroje, kai teisininkei teko imtis bylų, neturėjusių precedentų šalyje.
Pradėjusi dirbti FNTT, naiviai maniau, kad man reikės tik ekonomikos žinių, bet supratau, kad teisinių žinių man reikia beprotiškai daug.
Pasiekė ir EK
„Tuo metu Lietuvoje įsigaliojo Civilinio turto konfiskavimo įstatymas. Aš gavau pačią pirmąją bylą šalyje. Kadangi jokios praktikos ar pavyzdžių nebuvo, turėjau tik patį teisės aktą, rekomendacijas ir taisyklę – mąstyti plačiau. Šis analitinis mąstymas ir nebijojimas priimti sprendimų atėjo iš universitetinės aplinkos“, – pasakoja skyriaus vadovė. Jos atlikta mokslinė šio įstatymo analizė ir praktinės įžvalgos vėliau natūraliai virto siūlymais dėl teisės aktų keitimo, kurie, siekiant išaiškinimo, pasiekė net Europos Komisiją (EK).
Šiandien jos vadovaujamame skyriuje atliekama daugiau kaip 60 ikiteisminių tyrimų, skyriaus tyrėjai dirba ne tik su tyrimais, darančiais įtaką nacionaliniam biudžetui, bet ir su Europos prokuratūros kontroliuojamomis bylomis, kurios susijusios su žala ES biudžetui, todėl išmanyti vien tik nacionalinę teisę tikrai nepakanka.
Jos nuomone, apskritai šiuolaikinis teisininkas negali apsiriboti vien siaura specializacija. Kadangi žala tiek valstybės, tiek ES biudžetui dažnai kyla iš verslo procesų, teisininkui būtina suprasti mokesčių sistemą ir finansų sektorių.
„Kai žinai, kaip daromi nusikaltimai, gali tas žinias iškart taikyti prevencijai, kita vertus, gali ir efektyviai ginti nuo to nukentėjusią šalį ar užtikrinti, kad verslas veiktų skaidriai“, – įsitikinusi FNTT skyriaus vadovė.
Šiuo metu R. Molienė tęsia teisės doktorantūros studijas. Nepaisant didžiulio užimtumo ir atsakingų pareigų tarnyboje, mokslinis smalsumas išlieka pagrindiniu jos varikliu. Paklausta, kas skatina nesustoti ir tęsti doktorantūros studijas, tyrėja šypsosi: „Atsakymas paprastas – man įdomu. Įdomu tyrinėti, skaityti, atrasti, analizuoti ir prisidėti prie teisės aktų iniciatyvų.“
Naujausi komentarai