Estai skelbia, kad ištikus krizinei situacijai daugiau nei 100 prekybos centrų šalyje vis tiek privalėtų dirbti.
„Jei pažvelgtumėte į žemėlapį, pamatytumėte, kad mūsų kaimynai gana nemalonūs. Todėl turime būti pasirengę viskam“, – kalbėjo Estijos atsargų kaupimo agentūros valdybos narys Pritt Ploompuu.
Prie kiekvieno iš tokių prekybos centrų lauke pastatyti elektros generatoriai.
„Jei dingsta elektra, generatorius atpažįsta, kad reikia įsijungti, ir elektra parduotuvėje vėl tiekiama visu pajėgumu. Taigi parduotuvė gali visiškai normaliai veikti“, – aiškino „Lidl“ Estijoje komunikacijos vadovė Liisa-Indra Pajuste.
Estai paskaičiavo, kad kiek daugiau nei 100 specialių prekybos centrų maisto produktais, vandeniu ir kitomis būtinomis prekėmis turėtų aprūpinti visus šalies gyventojus – beveik pusantro milijono žmonių.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Lietuvoje ištikus dienai X tokių parduotuvių veiktų 207.
„Pavyzdžiui, Vilniuje numatytos 27, Kaune – 17, Klaipėdoje – 16. Skaičius skiriasi, paprastai skaičiuojame, kad viena atraminė parduotuvė tenka 30 tūkst. žmonių“, – sakė Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Gyventojai kol kas nežino, kurios konkrečiai parduotuvės veiktų.
„Neįsivaizduoju, kas čia galėtų veikti“, – pečiais gūžčiojo gyventojas.
„Na, vis tiek kažkokios parduotuvės dirbs“, – svarstė moteris.
Kai kurie gyventojai sako namuose turintys atsargų bent savaitei.
„Manau, su tuo, ką turiu namuose, savaitę tikrai išgyvenčiau be problemų“, – teigė moteris.
Vis dėlto valstybė ragina gyventojus pirmosioms krizės dienoms pasiruošti savarankiškai.
„Tris dienas žmogus turi apsirūpinti pats, o nuo ketvirtos dienos jau įsijungia valstybės pagalbos mechanizmai“, – aiškino žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.
Tiesa, jei Estija demonstruoja esanti kone finišo tiesiojoje, Lietuva tik liepos viduryje susikūrė teisinį pagrindą tokiai sistemai.
„Taip, mes aktyviai ruošiamės skirtingoms situacijoms, atnaujiname planus, bendraujame su NKVC, nes suprantame, kad esame strategiškai svarbios infrastruktūros dalis“, – teigė „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė.
Tačiau LNK kalbinti keturi didieji prekybos tinklai sako, kad sutarties su Žemės ūkio ministerija kol kas nepasirašė nė vienas.
„Laukiame artimiausiu metu pirmojo sutarties projekto. Jį pasirašius jau galėsime turėti aiškų konkretų sąrašą ir tada žengti kitus žingsnius, kurių taip pat yra nemažai“, – sakė „Rimi“ atstovė Luka Lesauskaitė-Remeikė.
Kol kas ministras kalba tik apie gamintojus.
„Jau yra didelė dalis sutarčių pasirašyta. Esame pajėgūs tam tikrą laiką visiškai aprūpinti visos šalies gyventojus“, – pridūrė K. Mažeika.
Dalis parduotuvių jau dabar atsakingos už valstybės rezervo saugojimą.
„Konservai, mėsa, daržovės, sriubos, įvairiausi kiti dalykai, pieno miltai, pieno konservai“, – vardijo K. Mažeika.
Vadinamosios atraminės parduotuvės prekiautų taip, kaip ir dabar – tuo, ką gautų iš tiekėjų. Karo atveju veiktų „Maximos“, „Iki“, „Lidl“ ir „Rimi“ parduotuvės. Kurios konkrečiai – viešai neskelbiama.
„Kad nepalengvintume oponentui galimybių bandyti paveikti infrastruktūrą, kurią esame sukūrę“, – priežastį aiškino V. Vitkauskas.
Sąrašas būtų paviešintas tik paskelbus dalinę arba visuotinę mobilizaciją.
„Gyventojai gaus žinutę, kaip gauna pranešimus konkrečiose vietovėse apie avarijas, kitus incidentus, gaisrus ir panašiai“, – sakė V. Vitkauskas.
Kadangi prekybos tinklai aiškina oficialių sąrašų dar nepatvirtinę, jei krizė ištiktų dabar, ne visose savivaldybėse būtų galima pasipildyti atsargas.
„Septynios savivaldybės faktiškai 100 proc. galėtų tenkinti žmonių poreikius – tai yra bent kartą per tris dienas nueiti į parduotuvę ir apsipirkti konflikto arba krizės metu“, – nurodė V. Vitkauskas.
Neišspręstas ir klausimas, kas tokiose parduotuvėse dirbtų.
„Čia jau iš dalies įsijungia tam tikras prievartinis modelis, kai reikia visuomenei ir bendruomenei suteikti gyvybiškai svarbias paslaugas. Šiuo aspektu darbuotojas jau turi paklusti“, – aiškino profesinių sąjungų konfederacijos teisininkas Jonas Gricius.
Tokių darbuotojų sąrašai turėtų būti suderinti iš anksto.
„Yra sąrašas žmonių, kurie įtraukti į šį rezervą, ir jei būtų skelbiama mobilizacija, tie žmonės neatliktų jokių kitų funkcijų, bet dirbtų jiems įprastą darbą“, – sakė V. Vitkauskas.
Tačiau prekybos tinklai aiškina, kad tokių sąrašų dar neturi.
„Reikia su žmonėmis kalbėti, ar jie sutinka, kaip užtikrinti, kad žmonės veiktų krizės metu“, – teigė L. Lesauskaitė-Remeikė.
„Jos pačios yra įpareigotos tuos sąrašus sudaryti. Kai kurios parduotuvės turi, kai kurios – neturi“, – pridūrė V. Vitkauskas.
Ištikus ekstremaliai situacijai dalį pinigų rekomenduojama turėti grynaisiais. Tačiau net ir dingus interneto ryšiui atraminėse parduotuvėse kortelėmis vis tiek būtų galima atsiskaityti.
„Galbūt geras pavyzdys būtų lėktuvas. Skrendant lėktuvu nėra interneto ryšio, tačiau kortele pavyksta atsiskaityti ir nusipirkti tam tikrų prekių“, – aiškino Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros departamento direktorius Paulius Antonovas.
Dauguma išleistų kortelių tam jau pritaikytos. Tačiau atsiskaityti tektų „senuoju būdu“.
„Norėdami atsiskaityti, žmonės turėtų kortelę fiziškai turėti su savimi ir, aišku, prisiminti savo PIN kodą“, – sakė P. Antonovas.
Išmanieji telefonai ar laikrodžiai tokiems atsiskaitymams nepritaikyti.
Naujausi komentarai