Ar galima į priedangą eiti kartu su savo augintiniu? Praktika rodo, kad paskelbus oro pavojų jau pasitaikė atvejų, kai gyventojai su gyvūnais į jas nebuvo įleisti.
Nors anksčiau buvo rekomenduojama į priedangas vykti su augintiniais, aiškaus reglamentavimo nėra. Todėl pavojaus atveju galimybė patekti į saugią vietą priklauso tik nuo konkrečios priedangos valdytojo sprendimo.
„Galbūt reikėtų atskirti, kad viena vieta būtų skirta žmonėms su gyvūnais, o kita – be jų. Tačiau pavojaus atveju, manau, reikėtų reaguoti kartu, bendradarbiaujant ir draugiškai“, – svarstė moteris.
„Man atrodo, kad Ukrainoje, pavyzdžiui, žmonės į tą pačią vietą vedasi ir augintinius. Nematau dėl to didelės problemos“, – sakė vaikinas.
„Manau, geriau būtų numatyti atskirą vietą, kad nei žmonės, nei gyvūnai nepatirtų streso. Tokiais atvejais visi būna susijaudinę ir susinervinę“, – teigė pašnekovė.
„Bandome teikti pirmenybę žmonių gyvybėms. Žinoma, kai kuriems žmonėms jų augintiniai yra labai svarbūs, tuo neabejoju, tačiau tai kelia papildomų sanitarijos ir aprūpinimo maistu klausimų“, – kalbėjo vyras.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Aš nieko prieš, tegul eina, tačiau gali būti alergiškų žmonių, ypač kačių kailiui, taip pat mažų vaikų. Todėl reikėtų atskiros vietos“, – svarstė vilnietė.
Būtent tai yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių būtina ieškoti kitokių sprendimų.
„Yra baimių, alergijų, gali būti ir asmeninis požiūris, kad gyvūnui tokioje vietoje ne vieta. Tokių rizikų tikrai gali kilti. Todėl siūloma nepalikti visko savieigai, kad žmonėms nereikėtų patiems ieškoti, kur slėptis, ir blaškytis. Ši problema turėtų būti iš anksto numatyta ir išspręsta“, – aiškino VMVT Gyvūnų gerovės skyriaus vyriausioji specialistė Diana Suchocka.
Pavyzdžiui, Suomijoje augintinius įleisti į bendras kolektyvines priedangas draudžiama, o gyvūnų apsauga lieka paties šeimininko atsakomybė. Ukrainoje prieš porą metų taip pat nebuvo reglamentuota, kaip elgtis su gyvūnais, kol į vieną priedangą jų nebuvo leista įsivesti.
Sveikatos apsaugos ministras sako, kad priimant sprendimus būtina atsižvelgti į kitų šalių pavyzdžius.
„Tegul atsakingos institucijos sprendžia. Kai kuriose šalyse tokie sprendimai jau priimti, todėl reikėtų pasižiūrėti į geriausią praktiką ir ją pritaikyti. Tai darbas, kurį nėra sunku apibrėžti ir padaryti“, – teigė sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, svarbiausia rasti praktinių sprendimų ir aiškiai numatyti, kaip priedangas pritaikyti šeimoms su augintiniais.
„Tai didžiulė rizika. Jeigu vėl tektų slėptis, žmonės gali nuspręsti likti namuose ar lauke. Dar blogiau, kai jie ateina prie priedangos, tačiau nėra įleidžiami ir lieka atviroje, nesaugioje zonoje“, – įspėjo D. Suchocka.
Siekdama išvengti nesusipratimų ir užtikrinti kuo didesnį gyventojų saugumą, tarnyba siūlo ieškoti saugių alternatyvų ir lanksčiai pritaikyti priedangas.
„Siūlome jas diferencijuoti – numatyti atskiras zonas arba patalpas, kuriose žmonės galėtų likti su gyvūnais. Taip alergiški gyventojai nepatektų į tas pačias zonas, o žmonės su augintiniais galėtų vykti į jiems pritaikytas patalpas“, – aiškino D. Suchocka.
Taip pat svarbu numatyti aiškų priedangų klasifikavimą ir ženklinimą. Gyventojai turėtų žinoti, į kurias priedangas pavojaus atveju gali vykti kartu su gyvūnais. Tokia informacija padėtų išvengti kritinių situacijų oro pavojaus metu.
Išimtis, žinoma, būtų šunys vedliai, padedantys judėti žmonėms su negalia. Jiems visais atvejais išlieka besąlygiška teisė patekti į bet kurią priedangą.
„Manau, šiuo atveju didelių problemų nekils ir mums pavyks susitarti. Svarbu, kad būtų lyderystė sprendžiant šiuos klausimus. Manau, tuo turėtų rūpintis Vidaus reikalų ministerija, kuri atsakinga už mūsų priedangas ir apsaugą“, – sakė L. Kukuraitis.
Tikimasi, kad bendri institucijų sprendimai leis užtikrinti, jog pavojaus atveju nė vienam šalies gyventojui nereikėtų rinktis tarp savo ir augintinio saugumo.
Naujausi komentarai