„Bet koks sprendimas, bet koks darbo organizavimas, aš kaip pilietė, aš kaip Vilniaus miesto gyventoja, norėčiau, kad jis būtų individualaus požiūrio ir prieinamumo, kad nebūtų taip, kad mes tiesiog nukerpame pagal vieną trafaretą ir tuo užbaigiame“, – antradienį žurnalistams sakė ministrė.
Taip ji kalbėjo rugpjūčio pradžioje Vilniaus miesto savivaldybei pranešus, kad nebebus priimami rusų kalba raštu pateikti gyventojų prašymai ir skundai. Informacija šia ir kitomis ne ES valstybių kalbomis bus teikiama žodžiu, jei jas mokės konkretus darbuotojas.
„Aš manau, kad vis dėlto viskas priklauso nuo situacijos ir vieša žinutė, reklamai – gerai, bet Vilniaus savivaldybė galėtų su gera žinute ir dėl atliekų išeiti“, – tikino I. Ruginienė.
Anksčiau ministrė yra sakiusi, jog šis sprendimas kelia klausimų, anot jos, tokios iniciatyvos skatina atskirtį.
Vilniaus savivaldybės žingsniu suabejojo ir I. Ruginienės partijos kolega Mindaugas Sinkevičius. Pasak premjero, kyla klausimų, dėl kokių priežasčių priimtas toks sprendimas – ar tai politinė iniciatyva, ar komunikacinis žingsnis.
Sostinės mero Valdo Benkunsko teigimu, tokia iniciatyva yra nuoseklios savivaldybės vykdomos politikos dalis.
Savo ruožtu Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, kad sostinei reikia rasti kompromisą, atvykstančius ukrainiečius ir baltarusius priimti jų kalba bei plėsti galimybes išmokti lietuvių kalbą.
Savivaldybė taip pat pranešė plečianti lietuvių kalbos mokymosi galimybes užsienio kilmės gyventojams. Šiemet nemokamuose kursuose ir nuotoliniuose mokymuose planuojama apmokyti daugiau kaip tūkstantį žmonių, o tam skirtas papildomas 300 tūkst. eurų finansavimas.
Be to, rudenį sostinėje pradės veikti kalbos klubai, kurie reguliariai veiks skirtingose miesto vietose. Iki šių metų pabaigos planuojama, kad Vilniuje gyvenantys užsieniečiai galės savarankiškai mokytis lietuvių kalbos tam skirtoje mokymosi platformoje.
(be temos)