Parsiveža įgūdžių
„Kas nutiktų, jei išaušus dienai X greitosios medicinos pagalbos ekipažas negalėtų atvykti? Kas teiktų pirmąją pagalbą sužeistiesiems? Kaip tam ruošiasi LŠS medikai?“ – klausė tinkalaidės kūrėjai prieš pradėdami pokalbį su anesteziologu-reanimatologu, skubiosios medicinos gydytoju, ekstremaliosios medicinos dėstytoju, karo mediku ir Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės koviniu šauliu Nedu Jasinsku.
Tinklalaidės epizode buvo aptartas šaulių medikų rengimas, jų vaidmuo krizės ar karo metu, teisiniai iššūkiai ir patirtys, įgytos Ukrainoje.
„LŠS – vieta, kur medikai įgyja taktinės medicinos įgūdžių. Mes nebėgame iš ligoninių. Priešingai – būdami šauliais šias žinias parnešame į gydymo įstaigas“, – teigė N. Jasinskas.
Pagalba bet kokiomis sąlygomis
Medikų darbas sudėtingas, be galo atsakingas ir taikos sąlygomis, kai aplinka sterili, yra reikiamos įrangos, priemonių.
Tačiau jeigu vieną dieną įprasta medicinos sistema nebegalėtų veikti taip, kaip esame įpratę? Jeigu ligoninė būtų apgadinta, nutrūktų elektra, sutriktų vandens tiekimas, o greitoji medicinos pagalba dėl nesaugios aplinkos negalėtų atvykti?
Tokiais atvejais vien gydytojo ir medicinos priemonių nepakanka. Reikia žmonių, kurie moka veikti tada, kai įprastos taisyklės nebegalioja.
N. Jasinskas pasakojo, kad būtent dėl to medicinos paramos pajėgumai LŠS per pastaruosius metus sparčiai keičiasi: nuo bazinių pirmosios pagalbos įgūdžių judama link gebėjimo organizuoti sudėtingesnę medicinos pagalbą ekstremaliomis sąlygomis.
„LŠS, kalbant apie skaičius, per pastaruosius penkerius metus smarkiai padidėjo. Tačiau reikia nepamiršti, kad ir kokybinė prasmė, ir priskirtos užduotys taip pat smarkiai evoliucionuoja. Didėjant atsakomybių sričiai, medicina irgi turi evoliucionuoti“, – teigė medikas.
Pacientų arba sužeistųjų evakuacija iš karštosios zonos yra pavojinga dėl dronų.
Ką sugebėtų?
Anksčiau šauliui galėjo pakakti mokėti pačiam užsidėti turniketą ar suteikti bazinę pagalbą. Augant LŠS vaidmeniui, keičiasi ir medicinos įgūdžių reikalavimai.
N. Jasinsko manymu, vienas svarbiausių klausimų yra ne tai, kiek medikų turime, o ką jie iš tikrųjų gebės padaryti tada, kai įprasta sistema nebeveiks.
„Jeigu esi gydytojas visą gyvenimą, dirbi, tarkime, oftalmologu arba poliklinikoje ir nieko kito nematei, tik savo specialybę, tai karo metu kokia yra nauda iš tavęs? Ne tai, kad uždėti turniketą, bet nuimti, gydyti inkstų nepakankamumą, rūpintis didelėmis žaizdomis, organizuoti medicinos pagalbą. Kokios tavo kompetencijos dabar, jeigu tu nieko to gyvenime nedarei?“ – klausė N. Jasinskas.
Todėl, jo įsitikinimu, mediko dalyvavimas šauliškoje veikloje nėra konkurencija civilinei medicinai. Priešingai – tai gali būti investicija į bendrą pasirengimą.
„Jeigu ligoninė veikia, chirurgas turbūt nesakytų: paliksiu ligoninę, paliksiu savo pacientus ir prisijungsiu prie šaulių. Ko gero, ne, nes tu esi tikrai naudingesnis ligoninėje. Bet jeigu ligoninė neveikia, neliko šitos vietos, ji subombarduota ar apskritai nebeegzistuoja, tada mes matome, kad tie pirmieji žingsniai yra labai svarbūs“, – dėstė karo medikas.
Ieškoti virtuvės
N. Jasinskas patirties yra sėmęsis ne tik pratybose, bet ir realiomis sąlygomis Ukrainoje.
2022 m. kovą, praėjus maždaug savaitei nuo plataus masto karo pradžios, jis jau buvo Kyjivo apylinkėse, netoli Irpinės ir Bučos. Ten gimdymo namuose buvo įkurtas stabilizacinis punktas.
„Kai kurios greitosios važiuodavo, kai kurios nevažiuodavo. Buvo sužeistų medikų. Buvo labai įvairių situacijų. Kariai veždavo savo transportu“, – prisiminė pašnekovas.
Ši patirtis gerai parodė, kodėl karo medicinos principai gali būti svarbūs ir žmonėms, kurie niekada neketina eiti į frontą. „Gera medicina blogose vietose“, – taip N. Jasinskas apibūdino vieną svarbiausių principų.
Ekstremaliomis sąlygomis sužeistojo evakuacija gali užtrukti ne minutes ar valandas, o gerokai ilgiau.
„Pacientų arba sužeistųjų evakuacija iš karštosios zonos yra pavojinga dėl dronų. Labai didelė tikimybė, kad žmogus, sunkiai sužeistas, bus ten, kur šalia jo galbūt net nėra medikų profesionalų. Ir jis bus įkalintas laukdamas, kol sąlygos bus nepalankios priešo dronams“, – aiškino N. Jasinskas.
Tokiu atveju pagalbą tenka suteikti ne idealiomis sąlygomis. „Visą laiką mokomės, ką tu gali rasti švariausio. Tai turbūt bus virtuvė, kur yra tekantis vanduo, kur šiek tiek šilumos. Tai tokie baziniai dalykai, kurie yra reikalingi“, – vardijo medikas.
Filmas virsta realybe
Tai, kas skamba kaip scenarijus iš karo filmo, jau išbandoma pratybose Lietuvoje. T. Jarusevičius užsiminė apie Kauno šaulių medikus, kurie apleistame objekte miško viduryje gebėjo įrengti medicinos punktą ir organizuoti pagalbą dideliam skaičiui nukentėjusiųjų.
„Gydo ne daiktai ir gydo ne aplinka, o gydo žmonių rankos ir kompetencija. Suprasti, kaip organizmas miršta, kaip traumos, kaip kažkokios kinetinės jėgos paveikia organizmą ir kaip galėtume jam padėti – yra pats svarbiausias dalykas. Tada jau ieškai, ką galėtum padaryti, ką turi po ranka“, – kalbėjo N. Jasinskas.
Per vienas pratybas, pasak jo, medikams per dvi paras teko pasirūpinti daugiau nei 40 sunkiai sužeistų pacientų. Sistema jau ištobulinta.
Kompetencija auginama analizuojant klaidas. „Po kiekvienų pratybų identifikuotos klaidos paverčiamos išmoktomis pamokomis. Žiūrima, kaip tas kompetencijas galima pakoreguoti. Ir matai, kad auga tas raumuo. Smagu matyti“, – lygino N. Jasinskas.
Praktika ugdo
Ekstremaliojoje medicinoje svarbu ne tik kuo daugiau mokėti, bet ir atsirinkti. Medikas negali pasiimti visos ligoninės su savimi.
Kai viską tenka nešti ant pečių, privalai skaičiuoti, kiek ir ko pasiimti. Be to, reikia neštis ir ginklą, amuniciją, vandens. „Tie 10 kg medicinos kuprinėje turi būti sudaryti iš daiktų, kurie turbūt aukso vertės“, – sakė medikas.
Gebėjimas pasirinkti, anot jo, išugdomas tik praktikuojantis. „Negaliu turėti visko. Norėčiau padėti visiems ir dirbti idealiomis sąlygomis, bet kartais tu turi minimaliai dalykų. Tokios sąlygos tave išmoko, kas yra esmė“, – teigė N. Jasinskas.
Anot jo, labai svarbu improvizacija ir kūrybingumas.
Kur būsi naudingiausias?
Šaulių medikų pajėgumai Lietuvoje nevienodi. Vienur jau praktiškai kuriamos lauko ligoninės, kitur mokomasi bazinių pirmosios pagalbos veiksmų.
Didžiausia kliūtis – ne žmonių noras, o ištekliai. „Medicina kainuoja. Ir įrangą, ir priemones mes perkame iš savo lėšų, iš sukauptų lėšų, kurias turi rinktinės, kuopos. Natūralu, kad progresas ne visada bus toks greitas, kokio norėtume“, – sakė N. Jasinskas.
Tačiau net ir riboti ištekliai gali tapti paskata ieškoti sprendimų. „Smagu širdžiai, kai per pratybas pamatai, kaip žmonės bando improvizuoti ir jiems pavyksta. Jie padaro daugiau su mažiau“, – tęsė medikas.
Tiems, kurie norėtų tapti LŠS medikais, N. Jasinskas turi vieną svarbią rekomendaciją – neskubėti. „Aš labiau atkalbinėju žmones nuo stojimo į šaulius. Pirmiausia žmogus turi suprasti, kodėl jis nori būti šauliu“, – patarė pašnekovas.
Pasak jo, svarbiausia apskritai suvokti savo vaidmenį visuotinės gynybos srityje. „Kiekvienas žmogus turi galvoti, kaip jis galėtų, norėtų prisidėti. Galbūt kepdamas duoną ir mokėdamas gerai ją iškepti ribotų resursų sąlygomis būsi geriausias indėlis. Nebūtina visiems eiti į LŠS“, – teigė N. Jasinskas.
Apsiginti patiems
Pasirinkusiems mediciną jis pataria pirmiausia išmokti būti šauliu. „Medicina yra parama. Nesuprasdamas karybos, nesuprasdamas principų, taktinės medicinos, būsi popierinis medikas. Būsi daugiau reaktyvus, o ne proaktyvus“, – aiškino specialistas.
Galiausiai, anot N. Jasinsko, pasirengimas krizei prasideda nuo labai paprasto dalyko – atsisakymo manyti, kad kas nors kitas būtinai pasirūpins mumis.
„Negalvokite, kad institucija mus apgins. Ne. Mūsų pačių rankos šitą padės padaryti“, – priminė šaulys.
Būtent tokia nuostata, jo manymu, gali būti svarbiausia ne tik kariui ar šauliui, bet kiekvienam žmogui, kuriam vieną dieną gali tekti gyventi situacijoje, kai įprastas pasaulis trumpam nustos veikti.
Naujausi komentarai