– Ar į korepetitorius vaikai ir jų tėvai kreipiasi jau nuo pat mokslo metų pradžios, ar dažniau tuomet, kai mokslai jau įsibėgėja?
– Dabar vis dažniau kreipiasi tie, kurie planuoja iš anksto ir nori nuosekliai pasiruošti. Galbūt jie jau žino, kur turi sunkumų. Pas mus rezervacijos prasideda dar rugpjūtį. Pirmąją rugsėjo savaitę paprastai būna kiek ramiau, kol šeimos susidėlioja būrelius ir kitą veiklą. O rugsėjo pabaigoje jau prasideda aktyvus mokymasis, ypač gyvai – tokių pamokų užimtumas labai didelis.
– Ko daugiau – iš anksto planuojančių ar tų, kurie ateina jau tada, kai reikia „gesinti gaisrą“?
– Turbūt daugiau tų, kurie ateina jau tada, kai problema yra įsisenėjusi. Pavyzdžiui, egzaminas po mėnesio ir tada prašoma gelbėti. Tokiu atveju stengiamės nesukurti per didelių vilčių, nes laiko jau labai mažai.
– Tokiu metu turbūt ir vietą pas korepetitorių gauti sunkiau?
– Taip, ypač gyvoms pamokoms. Kartais lieka tik labai nepatogūs laikai, pavyzdžiui, vidury dienos arba vėlai vakare. Būna tėvų, kurie net sako, kad pasiims vaiką iš mokyklos, jeigu tik atsiras vieta pas korepetitorių. Tačiau geriausia, žinoma, nelaukti paskutinės minutės.
– Nuo kurios klasės mokiniams dažniausiai pradeda reikėti papildomos pagalbos?
– Labai dažnai poreikis stipriai išauga aštuntoje klasėje. Vieni tai supranta jau rugsėjį, kiti – tik mokslo metų pabaigoje, kai pagalbos prireikia labai skubiai. Yra ir tokių mokinių, kurie pas mus ateina ketvirtoje klasėje, pasimoko, tada keletą metų pagalbos nereikia, o aštuntoje vėl sugrįžta. Dažnai mokinius paskatina artėjantys pasiekimų patikrinimai – NMPP, PUPP ar brandos egzaminai.
– Kokie dalykai mokiniams kelia daugiausia sunkumų?
– Populiariausi yra matematika, fizika ir chemija. Tai priklauso ir nuo klasės. Jaunesniems mokiniams dažniausiai reikia pagalbos su lietuvių kalba, matematika ir anglų kalba.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Veiklą vykdote jau dešimt metų. Ar per tą laiką korepetitorių poreikis išaugo? Gal dalį jų darbo pakeitė dirbtinio intelekto įrankiai?
– Pas mus poreikis stabiliai auga. Tačiau dirbtinį intelektą vertiname kaip naudingą įrankį. Labai gerai, kai vaikas pirmiausia pats pasitikrina su dirbtinio intelekto pagalba, pasižiūri, kur jam sekasi, o kur vis dar stringa. Tada atėjęs pas korepetitorių gali labai konkrečiai parodyti, kur yra problema, ir nereikia visko kartoti nuo pradžių. Žinoma, vaikams reikia paaiškinti, kad dirbtinis intelektas neturėtų būti naudojamas tiesiog nusirašyti. Per kontrolinį ar egzaminą tokia pagalba nebepadės, todėl svarbiausia suprasti pačiam.
– Ką patartumėte mokiniams ir jų tėvams, kad vėliau nereikėtų „gesinti gaisrų“?
– Jeigu kyla abejonių dėl vaiko žinių lygio, verta nueiti į diagnostinę pamoką pas patyrusį mokytoją. Jis gali gana tiksliai įvertinti, ką vaikas iš tiesų moka, ar pažymiai atspindi jo žinias ir kur yra spragų. Tada tėvai turi daugiau informacijos ir gali priimti pagrįstą sprendimą. Dažnai kyla klausimų, gal keisti mokyklą, gal ieškoti kito mokytojo ar imtis kitų priemonių. Tačiau pirmiausia reikia suprasti, kur iš tikrųjų yra problema. Tai panašu į vizitą pas gydytoją – pirmiausia reikia atlikti tyrimus, o tik tada daryti išvadas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)