Tai numatančias Švietimo įstatymo pataisas parengę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai teigia, kad pokyčiais siekiama stiprinti tautinėms mažumoms priklausančių mokinių kalbinę ir kultūrinę integraciją.
„Kaip žinia, prieš pusantrų metų jau teikiau panašų projektą, jis šiandien šiek tiek modifikuotas ir projektas vėl (Seimo – BNS) rudens sesijoje bus skirtas tam, kad mes iš esmės darytume sprendimus, kuriuos turėjome daryti daug daug anksčiau“, – spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
„Tikslas yra vienas ir paprastas – kad mūsų vaikai, kurie priklauso ir tautinėms mažumoms, gautų geriausią išsilavinimo kokybę, o raktas, tiltas į tai pirmiausia yra valstybinės kalbos – lietuvių kalbos – žinios. Tai yra kelias į ateitį, kelias į ateitį Lietuvoje, kad nesusiformuotų kažkokios grupės, kurios yra susiskaldžiusios visuomenėje, kad tautinės mažumos būtų integruotos į mūsų valstybės gyvenimą“, – dėstė jis.
Pasak L. Kasčiūno, prieš dvejus metus lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rezultatai buvo tokie, kad daugiau nei 20 proc. vaikų, priklausančių tautinėms mažumoms, jo neišlaikydavo, kai lietuvių gretose tokių buvo 5–6 procentai.
„Tai užprogramuoja problemas, kurios veikia vaikus ir tolesniuose gyvenimo etapuose“, – sakė TS-LKD lyderis.
Pagal projektą, nuo 2028 metų rugsėjo tautinių mažumų mokyklose lietuviškai būtų dėstomi visuomeninio ugdymo dalykai – istorija, geografija, pilietiškumas, ekonomika ir verslumas, filosofija.
Dar po dvejų metų – nuo 2030 metų rugsėjo – lietuvių kalba būtų mokomi visi dalykai, išskyrus gimtąją kalbą.
Šios nuostatos nebūtų taikomos tais atvejais, kai ugdymas vykdomas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalba. Projekto rengėjų teigimu, dėl šios išimties pokyčiai nepaliestų lenkiškų mokyklų.
Konservatoriai taip pat siūlo, kad tautinių mažumų darželiuose ir priešmokyklinio ugdymo grupėse ugdymas vyktų lietuvių kalba, sudarant galimybes mokytis ir tautinės mažumos kalbos. Išimtis taip pat būtų taikoma tarptautinėmis sutartimis saugomoms tautinėms mažumoms.
Anot pataisų rengėjų, tai reikštų, kad, pavyzdžiui, rusiškuose darželiuose ugdymas būtų vykdomas lietuvių kalba, tuo metu lenkiškų darželių pakeitimai nepaliestų.
Užsieniečius siūlo nukreipti į lietuviškas mokyklas
Švietimo įstatymo pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad užsienio valstybių piliečių vaikai būtų ugdomi lietuvių kalba ir lankytų lietuvių ugdomąja kalba veikiančias mokyklas bei darželius.
Taip užsieniečiams nebūtų sudaroma galimybė rinktis, pavyzdžiui, rusų ugdomąja kalba veikiančių tautinių mažumų mokyklų.
Prieš pradedant mokytis pagal bendrojo ugdymo programas, užsieniečiams būtų sudarytos sąlygos intensyviai mokytis lietuvių kalbos, taip pat galėtų būti skiriami parengiamieji metai ar papildomos lietuvių kalbos pamokos.
Projekto rengėjai argumentuoja, kad tautinėms mažumoms skirtose ugdymo įstaigose turėtų mokytis Lietuvos piliečiai, save priskiriantys tautinėms mažumoms, o pastaraisiais metais į Lietuvą atvykę užsieniečiai neturėtų būti jiems prilyginami.
Konservatorių teigimu, imigrantų ugdymas lietuvių kalba padėtų išvengti visuomenės susiskaidymo ilguoju laikotarpiu.
Leistų steigti lietuviškas klases
Pataisomis taip pat būtų sudaryta galimybė tautinių mažumų mokyklose steigti lietuviškas klases, jeigu dėl to nuspręstų mokyklos savininkas arba tokį pageidavimą išreikštų mokinių tėvai.
Anot projekto rengėjų, ši nuostata būtų aktuali savivaldybėms, susiduriančioms su lietuviškų mokyklų ir darželių trūkumu.
Analogiškai lietuviškose mokyklose būtų galima steigti tautinių mažumų klases.
Konservatoriai taip pat siūlo mokymo lietuvių kalba įvedimo arba mokymo tautinės mažumos kalba atsisakymo nelaikyti mokyklos struktūros pertvarka. Tokiu atveju mokyklos steigėjui priimant sprendimą nebereikėtų mokyklos bendruomenės pritarimo.
Pataisų aiškinamojoje medžiagoje teigiama, kad jų įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikėtų, nes bendras mokinių ir mokytojų darbo krūvis nebūtų didinamas.
Konservatoriai poreikį keisti tvarką, be kita ko, grindžia nepakankamomis dalies tautinių mažumų mokinių lietuvių kalbos žiniomis ir geopolitine situacija. Jų teigimu, ugdymas lietuvių kalba turėtų būti vertinamas kaip valstybės saugumo ir pilietinės visuomenės stiprinimo dalis.
Praėjusiais mokslo metais Lietuvoje veikė 57 gimnazijos, kuriose mokoma tautinių mažumų kalba. Iš jų – 33 Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonų savivaldybėse.
Naujausi komentarai