Labai dažnai girdime žodį „apostilė“. Kas tai yra? Kodėl, tvirtinant dokumentus, neužtenka paprastų notarų parašu patvirtintų pažymų? Kalbama, kad netrukus atsiras naujovė – elektroninės apostilės. Kaip tai žmogui palengvins jo situaciją tvarkant savo notarinius reikalus? Ar tai aktualu tik užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams?
Kad galiotų užsienyje
Apostilė – tarptautiniu mastu pripažinta pažyma, patvirtinanti dokumentą pasirašiusio asmens parašo, pareigų ir antspaudo tikrumą. Pažyma (Apostille) yra tvirtinami tik Lietuvos Respublikoje išduoti dokumentai.
Pažyma (Apostille) gali būti tvirtinami šie dokumentai:
1) išduodami valstybės ir savivaldybių jurisdikcijai priklausančių valstybės ir savivaldybių institucijų arba valstybės ir savivaldybių pareigūnų, įskaitant ir tuos, kuriuos išduoda prokuroras, teismo pareigūnas arba teismo sprendimus vykdantis asmuo;
2) administraciniai dokumentai;
3) notariniai dokumentai;
4) fizinių asmenų pasirašytų dokumentų oficialūs patvirtinimai: dokumentų registracijos arba jų buvimo tam tikrą dieną patvirtinimai; parašų oficialūs ir notariniai liudijimai.
Paprastai tariant, dokumento patvirtinimas pažyma (Apostille) reikalingas tam, kad vienoje valstybėje išduotas dokumentas galiotų kitoje valstybėje, prisijungusioje prie 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijos.
Tvirtins tik notarai
Šiuo metu Lietuvoje išduodamos apostilės yra popierinės ir jomis tvirtinami popieriniai dokumentai. Nuo 2026 m. spalio 1 d. notarai galės išduoti elektronines apostiles. Pagal naująjį reguliavimą bus sudaryta galimybė elektroniniu būdu tvirtinti dokumentus, pasirašytus kvalifikuotu elektroniniu parašu ir (arba) patvirtintus kvalifikuotu elektroniniu spaudu. Svarbu paminėti, kad popieriniai dokumentai bus tvirtinami popierine apostile, o elektroniniai dokumentai – elektronine apostile (e. apostile). Elektronines apostiles galės išduoti tik notarai. Popierinių apostilių tvirtinimo tvarka nesikeis – kaip ir iki šiol, jas galės tvirtinti tiek notarai, tiek konsuliniai pareigūnai.
Dokumentų tvirtinimas elektroninėmis apostilėmis vyks per eNotaras informacinę sistemą – Lietuvos notarų rūmų administruojamą informacinę sistemą, kurios infrastruktūra jau dabar leidžia sudaryti, saugoti ir valdyti elektroninius dokumentus.
Pasak Teisingumo ministerijos, 2024 m. konsuliniai pareigūnai išdavė 375 apostiles, o notarai – daugiau nei 25 tūkst. Atsižvelgiant į tokį pasiskirstymą, nuspręsta elektroninių apostilių tvirtinimo funkciją patikėti išimtinai tik notarams.
Ypač didelę naudą pajus užsienyje gyvenantys lietuviai. Iki šiol jiems dažnai tekdavo kreiptis į Lietuvos diplomatines atstovybes ar organizuoti dokumentų siuntimą į Lietuvą. Elektroninės apostilės leis šią procedūrą atlikti daug greičiau – nuotoliniu būdu, nepriklausomai nuo žmogaus buvimo vietos.
Procesas bus greitesnis
Ši naujovė svarbi todėl, kad, nesant galimybės išduoti elektroninę apostilę, buvo daromi elektroninių dokumentų popieriniai nuorašai, kurie buvo tvirtinami apostile, vadinasi, elektroninį dokumentą patvirtinus apostile, jis tapdavo popieriniu dokumentu. Įtvirtinus galimybę išduoti elektronines apostiles, dokumentą patvirtinus elektronine apostile, dokumentas ir liks tokio paties formato. Vadinasi, elektroninio dokumento tvirtinimo apostile procesas bus paprastesnis ir greitesnis. Dokumentus patvirtinti elektronine apostile taip pat bus galima ir nuotoliniu būdu, todėl procesas taps dar greitesnis, patogesnis ir saugesnis. Be to, atsiras galimybė viešai ir realiuoju laiku patikrinti tiek popierinės, tiek elektroninės apostilės tikrumą.
Naudinga daugumai piliečių
Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad elektroninės apostilės aktualios tik užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, iš tiesų jų nauda yra kur kas platesnė. Apostilių dažnai prireikia studijuojant užsienyje, įsidarbinant kitoje valstybėje, sudarant tarptautinius sandorius, tvarkant paveldėjimo reikalus, registruojant santuoką ar teikiant įvairius oficialius dokumentus užsienio institucijoms. Todėl naujoji sistema bus naudinga tiek Lietuvoje gyvenantiems žmonėms, tiek verslui, tiek užsienyje esantiems Lietuvos piliečiams.
Ypač didelę naudą pajus užsienyje gyvenantys lietuviai. Iki šiol jiems dažnai tekdavo kreiptis į Lietuvos diplomatines atstovybes ar organizuoti dokumentų siuntimą į Lietuvą. Elektroninės apostilės leis šią procedūrą atlikti daug greičiau – nuotoliniu būdu, nepriklausomai nuo žmogaus buvimo vietos.
Notarų rūmų išplatintame pranešime apie užsieniečių galimybę įsigyti žemės Lietuvoje teigiama, kad Rusijos Federacijos (RF) piliečių, neturinčių leidimo nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje, ir juridinių asmenų, kurių naudos gavėjai yra RF piliečiai, teisė įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje yra sustabdyta.
Tuo tarpu Registrų centro žiniasklaidai pateikti duomenys rodo, kad: 2022–2024 m. Rusijos piliečiai įsigijo 2 tūkst. 814 nekilnojamojo turto objektų Lietuvoje. Šiuo laikotarpiu 10 km atstumu prie svarbios infrastruktūros objektų nekilnojamąjį turtą Lietuvoje įsigijo 1 tūkst. 845 rusai, iš jų 364 tai padarė turėdami laikiną leidimą gyventi šalyje. Baltarusijos piliečiai tuo pačiu laikotarpiu įsigijo 1 tūkst. 834 nekilnojamojo turto objektus. 10 km atstumu prie svarbios infrastruktūros objektų nekilnojamąjį turtą Lietuvoje įsigijo 1 tūkst. 152 baltarusiai, iš jų 556 turėjo laikiną leidimą gyventi.
Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas riboja RF piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, išskyrus šias išimtis: 1) RF pilietis turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, 2) RF pilietis turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 3) nekilnojamasis turtas yra įgyjamas paveldėjimo būdu. Minėtas įstatymas ribojimų įsigyti nekilnojamąjį turtą Baltarusijos piliečiams nenumato.
Registrų centro žiniasklaidai pateiktuose duomenyse apie 2022–2024 m. Rusijos ir Baltarusijos piliečių įsigytą nekilnojamąjį turtą nedetalizuojama, nei kokiu pagrindu turtas buvo įgytas (pirkimo–pardavimo sutarčių, paveldėjimo būdu ar kt.), nei kiek jų buvo įgyta Rusijos ar Baltarusijos piliečių, turinčių leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Registrų centro pateikta statistika apie atvejus, kai nekilnojamąjį turtą įgijo Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, turintys leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, iliustravo kai kurių politikų siūlymus atsisakyti šios įstatyme numatytos išimties. Pagrindo teigti, kad visais kitais atvejais Rusijos piliečiai įsigijo turtą neturėdami leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje arba turtą įgijo nepaveldėjimo būdu, nėra.
Naujausi komentarai