„Mums nereikia gąsdintis – tikrai turime pakankamai informacijos ir sekimo priemonių tiek patys, tiek iš mūsų sąjungininkų, kad žinotume, kaip reikia pasirengti, jog tai užkardytume“, – LRT laidoje „Dienos tema“ ketvirtadienį kalbėjo Seimo vadovas.
„Visi politikų, Seimo, Vyriausybės žingsniai šiandien, skiriant resursų gynybai, derinant savo veiksmus su sąjungininkais, kaip niekad daro Lietuvą saugesnę“, – pažymėjo jis.
J. Oleko teigimu, „su tokiu agresoriumi“ visko gali nutikti, bet Lietuvos žingsniai gynybos srityje užtikrina, kad valstybės sienas pažeisti yra vis sunkiau.
„Svarbu, kad ir Lietuvos kariuomenė, ir mūsų sąjungininkai, ir ateinanti Vokietijos kariuomenės brigada, ir amerikiečiai, kurie yra kartu su mumis, siunčia signalą, kad esame pasirengę minimalizuoti bet kokias galimas provokacijas“, – pabrėžė Seimo pirmininkas.
Taip jis kalbėjo po to, kai žiniasklaida ketvirtadienį pranešė Lietuvos karinę žvalgybą turint duomenų, jog Rusija svarsto Baltijos regione surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą, pasitelkdama perimtus ukrainietiškus dronus ir taip siekdama suklaidinti.
Apie konkrečius galimus taikinius ar atakų laiką daugiau informacijos neskelbiama.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė, kad konkretaus sprendimo dėl atakos Maskva nėra priėmusi, tuo metu premjeras Mindaugas Sinkevičius ramino visuomenę pažymėdamas, kad grėsmių lygis drastiškai nepasikeitė.
BNS rašė, kad kariuomenė nuo birželio 18 dienos remia Viešojo saugumo tarnybą saugant suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, „LitPol Link“ elektros skirstyklą Alytuje, transformatorių pastotę Alytaus rajone bei Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę.
R. Kauno įsakymu ši apsauga liepą buvo pratęsta iki rugpjūčio 19-osios.
(be temos)