„Kol kas dirba Karo policijos ir „Aro“ pareigūnai, įvestas planas „Skydas“, atsakymo dar neturiu“, – žurnalistams įvykio apylinkėse sakė pulkininkas, paklaustas, ar dronas turėjo sprogmenų.
„Procesas (paieškos – BNS) vyksta“, – pridūrė jis.
Karininkas taip pat nekomentavo orlaivio kilmės ir galimo taikinio, nes jie dar nenustatyti. Pasak jo, tyrimą apsunkins tai, kad dronas buvo sudaužytas.
Bepilotį antradienio naktį numušė Aviacijos bazėje Šiauliuose dislokuoti NATO oro policijos naikintuvai iš Italijos.
Pasak A. Matučio, tam buvo panaudota raketinė ginkluotė, drono nuolaužos nukrito į ūkininko teritoriją lauke.
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis antradienį „Žinių radijui“ sakė, kad bepilotis tikriausiai buvo nukrypęs nuo kurso, bet kol kas neaišku, ar jis buvo Rusijos, ar Ukrainos.
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
Karo policija Pratkūnų apylinkėse ieško drono
BNS rašė, kad bepiločiui skrendant per Lietuvos teritoriją, Vilniaus ir Kauno apskričių gyventojams buvo išsiųsti perspėjimo pranešimai apie tikėtiną oro pavojų.
Tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, Lietuvoje per pastaruosius mėnesius buvo skelbiami pranešimai apie galimą oro pavojų, tačiau dronas virš šalies dangaus numuštas pirmą kartą. Anksčiau tai padaryta Latvijoje ir Estijoje.
Pastarąjį kartą daliai pietryčių Lietuvos gyventojų apie galimą oro pavojų buvo pranešta praėjusį sekmadienį, bet vėliau nustatyta, jog tai įvyko radarams fiksavus paukščių būrį.
Anksčiau tą pačią dieną tarnybos ties Varėna taip pat fiksavo šalies teritoriją kirtusį ir į Rusijos Kaliningrado sritį galbūt patekusį objektą, galimai atskridusį iš Baltarusijos. Dėl šio įskridimo oro pavojus Lietuvoje nebuvo paskelbtas, argumentuojant duomenų trūkumu.
Šalies vadovai dėkoja Italijos kariams, pabrėžia oro gynybos svarbą
Šalies vadovai dėkoja Italijos kariams, antradienio naktį Kaišiadorių rajone numušusiems į Lietuvos oro erdvę įskridusį droną, ir pabrėžia svarbą stiprinti oro gynybą.
„Šią naktį įsitikinome, kad Lietuvos oro gynyba veikia. Į šalies oro erdvę įskridęs dronas buvo laiku pastebėtas, perimtas ir sunaikintas NATO naikintuvų. Esu nuoširdžiai dėkingas mūsų sąjungininkams iš Italijos, atlikusiems savo pareigą“, – feisbuke antradienį rašė prezidentas Gitanas Nausėda.
„Rusijai plečiant karo veiksmus prieš Ukrainą, tokių incidentų galime sulaukti ir daugiau. Todėl toliau kryptingai stiprinsime oro gynybos pajėgumus ir ieškosime naujų būdų, kaip apsaugoti visus Lietuvos žmones“, – teigė G. Nausėda.
Savo ruožtu prezidentas pranešė, jog trečiadienį šaukia iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovų sudarytą Valstybės gynimo tarybą (VGT) oro gynybos vystymo klausimams aptarti.
Tuo metu Ukrainoje viešintis premjeras Mindaugas Sinkevičius taip pat pabrėžė oro gynybos stiprinimo svarbą Lietuvoje.
„Pirmiausia noriu padėkoti Italijos gynybos oro gynybos misijai, kuri sugebėjo likviduoti droną, kuris įskrido į mūsų Lietuvos valstybės teritoriją. Grįžtu iš Ukrainos, kur pamatėme terorą ir vykstančius karinius veiksmus, nuolatinį oro pavojų ir pamatėme tuo pačiu ir kiek Ukraina geba technologiškai gintis, vystytis ir akivaizdu, kad oro gynyba tampa vis labiau aktuali tema ir Lietuvoje, ne tiktai Ukrainoje, kuri ginasi“, – sakė M. Sinkevičius.
„Todėl tikrai reiks pasistūmėti kartu su karinėmis oro pajėgomis sutelkti jėgas, kad galėtume apginti savo valstybės dangų“, – pabrėžė jis.
J. Olekas kalba apie spektrą priemonių naikinti dronus, D. Gaižauskas atkerta – netiesa
Seimo pirmininkas Juozas Olekas antradienį pareiškė, kad Lietuva ir sąjungininkai turi visą spektrą priemonių naikinti oro erdvės pažeidėjus, o oro gynybos sistema vystoma nuosekliai.
Tačiau jam paprieštaravęs koalicijos partnerių „valstiečių“ atstovas Dainius Gaižauskas sako, kad aukščiausi šalies pareigūnai siekia užglaistyti esamas problemas.
„Aš manau, kad šios nakties įvykiai parodė, kad turime visą spektrą priemonių, kuriomis galime sunaikinti oro erdvės pažeidėjus“, – žurnalistams Seime antradienį sakė J. Olekas.
„Matome, kad oro gynybą atliekantys oro policijos pilotai sugeba sunaikinti tokius oro pažeidėjus. Mes turime visą eilę priemonių, antžeminių priemonių, kurias gali naudoti tiek mūsų kariškiai, tiek vidaus tarnybų žmonės. (...) Tai jeigu būtų daugiau (dronų – BNS), turbūt būtų numušta daugiau“, – tvirtino Seimo pirmininkas.
Pasak jo, oro gynybos priemones Lietuva įsigyja jau 15 metų, o pasirengimas tik auga, tam padeda ir perimama Rusijos invazijai besipriešinančių ukrainiečių patirtis.
„Mūsų tarnybos tam (oro erdvės pažeidimams – BNS) ruošiasi. Ar galėtų pasiruošti daugiau? Taip, galėtų. Ir jos ta kryptimi eina. Manau, su kiekvienu užsakymu, su kiekvienu projekto įgyvendinimu, mes esame labiau ginami, negu buvome iki šiol“, – sakė J. Olekas.
„Rezultatas koks? Atsakymas: blogas“
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) Dainius Gaižauskas paragino nesureikšminti drono numušimo.
Pasak jo, pastarieji incidentai Lietuvos oro erdvėje rodo oro gynybos sistemos spragas.
„Klausimų yra daugiau nei atsakymų“, – žurnalistams pareiškė politikas.
„Sekmadienį mes lydime paukščius, (...) o kitas dronas, apie kurį dar neturime informacijos, žinome, kad jis įskrido iš Baltarusijos ir nuskrido link Kaliningrado, tai yra praktiškai kirto Suvalkų koridorių“, – pridūrė jis.
„Rezultatas koks? Atsakymas: blogas“, – kalbėjo D. Gaižauskas.
Rezultatas koks? Atsakymas: blogas.
Jis priminė, kad krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas nuo kovo skelbia apie diegiamas naujas antidroninės gynybos sistemas Lietuvoje. Visgi parlamentaras reiškė abejones, ar tai tiesa.
„Kovas, balandis, gegužė, birželis, liepa, rugpjūtis, rugsėjis – šeši mėnesiai nuo tada, kai pasako krašto apsaugos ministras, kad turime sistemas ir diegiame. Tai aš norėčiau šiandien užduoti jam klausimą: (...) ar jis gali suorganizuoti rytoj NSGK nariams galimybę vizualiai pamatyti, kokią sistemą jau turime, kokią įsidiegėme, kokia apimtimi ji saugo Lietuvos oro erdvę“, – sakė „valstietis“.
„Mes to neturime. Turime tik žodžius ir pusės metų pažadus“, – tvirtino Seimo narys.
Jis paragino politikus būti atviresniais su visuomene.
„Nereikia ginti ir sakyti netiesos. Reikia sakyti žmonėms faktus ir jeigu tie faktai yra tokie, tai ką mes darome, kad tuos faktus iš blogosios pusės pakeistume gerais“, – kalbėjo D. Gaižauskas.
Laurynas Kasčiūnas: Lietuva nepasirengusi didesniam jų skaičiui
Opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sako, kad antradienio naktį į Lietuvos oro erdvę įskridusio drono numušimas buvo sėkminga operacija, tačiau Lietuva nėra tinkamai pasirengusi atremti didesnio bepiločių orlaivių skaičiaus.
„Šiandien yra ta diena, kai galime didžiuotis ir savo kariuomene, tuo, kad turime sąjungininkus ir kad suveikė algoritmai. Aišku, tokias sėkmės istorijas turėjo jau Latvija ir Estija, laukėme, kada jau sėkmės istorija bus ir Lietuvoje. Sėkmės istorija ta prasme, kad sugebėjome droną pastebėti, laiku nustatyti, identifikuoti ir neutralizuoti“, – antradienį Seime kalbėjo L. Kasčiūnas.
Aišku, tokias sėkmės istorijas turėjo jau Latvija ir Estija, laukėme, kada jau sėkmės istorija bus ir Lietuvoje. Sėkmės istorija ta prasme, kad sugebėjome droną pastebėti, laiku nustatyti, identifikuoti ir neutralizuoti.
Anot jo, šis incidentas parodė, kad NATO sąjungininkų naikintuvai gali efektyviai reaguoti į pavienius dronus, tačiau tokia priemonė netinka didesnio masto atakoms.
„Visi turbūt turim aiškiai suprasti, kad naikintuvai yra tik pavienių dronų atvejams skirti, ir ne tik dėl to, kad raketa yra brangesnė už patį droną, bet ir dėl pačios specifikos. Tai, be jokios abejonės, turime pereiti prie daugiasluoksnės oro gynybos, apie kurią mes jau kalbame gerus metus ir čia pasistūmėta labai nežymiai“, – teigė jis.
L. Kasčiūno teigimu, Lietuvai būtina kuo greičiau sukurti daugiasluoksnę oro gynybos sistemą, apimančią dronų aptikimą, identifikavimą ir jų neutralizavimą.
Konservatorių lyderis taip pat neatmetė, kad į Lietuvos oro erdvę įskridęs dronas galėjo būti ne atsitiktinai nuklydęs, o naudojamas šalies oro gynybos sistemoms išbandyti.
Jo teigimu, incidento aplinkybės turės būti išsamiai ištirtos, įskaitant numušto drono duomenis.
Tuo metu liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad Lietuvos pasirengimas dronų keliamoms grėsmėms stringa ne dėl finansavimo, o dėl vadybinių ir administracinių problemų.
Anot jos, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas daugiausia kalba tik apie planuojamus įsigijimus ir būsimas sutartis.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat atkreipė dėmesį, kad Krašto apsaugos ministerijoje ir Gynybos resursų agentūroje trūksta specialistų, dirbančių su ginkluotės įsigijimais.
„Tai, aišku, pasirengimas toms grėsmėms stringa, ir ne dėl didelių lėšų, kurios yra, bet dėl vadybinių kompetencijų ir jų administravimo“, – žurnalistams kalbėjo politikė.
„Nemumo aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis teigia, kad dėl numušto drono incidento nėra pagrindo džiaugtis, o Lietuva turėtų skubiai stiprinti oro gynybą ir saugoti strateginius objektus.
„Aš manau, kad čia nereikia džiaugtis. Čia reikia visais bažnyčių varpais skambinti“, – teigė jis.
„Mes perkame tankus, investuojame į žeminę sistemą, bet neinvestuojame į tai, kas turėtų perimti. Mes šiandien turėtumėm pradėti galvoti, kaip ant strateginių valstybinių objektų pradėti tinklus plieninius tiesti reikės. (...) Čia tik yra pradžia visų nelaimių, ką mes turėsim“, – akcentavo R. Žemaitaitis.
„Aušriečių“ lyderis sukritikavo ir šalies vadovų reakciją į Lietuvoje numuštą droną, ragindamas daugiau dėmesio skirti oro gynybos stiprinimui.
„Lietuva neturėjo elektros, prezidentas dešimt dienų nesureagavo. Kai skrenda paukščiai, prezidentas irgi nesureagavo. Bet kažkaip tai, žinoma, kad skrenda dronas, jis numušamas į tą pačią minutę ir prezidento reakcija yra. O kur prezidento reakcija buvo sekmadienį?“ – sakė politikas.
K. Budrys: dėl drono incidento Lietuva Baltarusijai įteiks notą
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad dėl antradienio naktį Lietuvoje įvykusio drono incidento, kurio metu naikintuvų buvo numuštas bepilotis, Lietuva Baltarusijai įteiks notą, konsultuosis su sąjungininkais.
„Visais atvejais, kai įvyksta oro erdvės pažeidimai, gauname karinių oro pajėgų pranešimą, kada, kur, vieta, koordinatės, kas įvyko, visais atvejais rengiame notą ir visais atvejais ją įteikiame tai šaliai, iš kurios, sakykime, orlaivis ar kitas objektas įskrido. Tai šiuo atveju kalbame apie Baltarusiją“, – žurnalistams Seime antradienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Kai įvyks tyrimas ir nustatys pagal nuolaužas, galų gale, kieno tai yra dronas, tai pagal tai tada mes imsimės ir kitų veiksmų“, – pažymėjo jis.
Anot K. Budrio, apie incidentą Lietuva informavo sąjungininkus, nori su jais konsultuotis ir diskutuoti apie saugumo situaciją.
„Aš iš savo pusės šį rytą sąjungininkus, partnerius informavau apie situaciją ir kad prašome diskusijų tiek Europos Sąjungoje, tiek NATO šiomis temomis, nes akivaizdu, kad namų darbų dar turime daug visi“, – teigė jis.
Ministras dėkojo NATO oro gynybos misiją vykdantiems Italijos pilotams už antradienio naktį įvykdytą sėkmingą bepiločio orlaivio numušimo operaciją ir teigė, jog tokius incidentus lemia karinių veiksmų intensyvumas.
„Karinių veiksmų intensyvumas lemia tai, kad incidentų daugėja ir apie tai mes jau kalbėjome pavasarį, matėme ir kitas NATO valstybes, paveiktas tokių incidentų, ir pas mus jų buvo. Matome, kad ir mes patys adaptuojamės, daug geriau pastebime, identifikuojame tokius orlaivius. (...) Ir tikrai esame dėkingi Italijos pilotams ir kariams už šią sėkmingą operaciją ir sėkmingą medžioklę“, – tikino ministras.
„Turime dirbti tai, ką esame ir nusimatę, daryti savo investicijas ir savo darbus dėl oro gynybos, bet taip pat su sąjungininkais dirbti, kad būtų čia daugiau pajėgumų, tų, kurie leidžia matyti geriau ir paveikti juos, numušinėti dronus“, – aiškino jis.
Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, sąjungininkai supranta, kad Rytų flangas turi būti stiprinamas ir jo atsparumas didinamas, be kita ko, skiriama daugiau finansavimo.
„(Sąjungininkų – BNS) matymas yra vienodas. Rytų flangas turi būti stiprinamas ir jo atsparumas didinamas. Stiprinamas oro gynybos priemonėmis, bet taip pat ir kitomis priemonėmis, kurios leistų užtikrinti mūsų kritinės infrastruktūros saugumą, ar kitų potencialių taikinių, įvairiausių, sakykime, kinetinių, nekonvencinių operacijų taikinių metu“, – teigė K. Budrys.
„Ir (Europos Sąjungos – BNS) daugiametėje finansinėje perspektyvoje, žiūrime, kad būtų daugiau lėšų horizontaliai skirta visoms šioms priemonėms“, – tvirtino jis.
Vis tik paklaustas, ar reikėtų prašyti aktyvuoti ketvirtąjį NATO straipsnį, skirtą konsultacijoms, ministras pabrėžė, kad pradžioje reikalingas incidento tyrimas.
„Ketvirtas NATO straipsnis kalba apie konsultacijas ir kai reikia neordinarių sprendimų, jis kartais yra aktyvuojamas, nedaug yra buvę per NATO istoriją. Manome, kad šioje situacijoje, aišku, dar tyrimas vyksta ir bus matyti, kaip jis čia atsidūrė, tas dronas, tačiau kažkokių mums nežinomų priemonių, kažkokių ekstra priemonių, kurių negalėtume rutiniškai pasitelkti, šiuo metu vertinimas yra, kad jų nereikia“, – sakė jis.
(be temos)